Pamenu, kai buvau maža mergaitė, visada žaisdavau namais. Šiame žaidime būdavo tėtis, mama, vaikai, šeimos draugai, močiutės ir seneliai.
Kai paaugau, šeimos modelis ir supratimas skyrėsi nuo lėlių žaidimo. Kai ištekėjau, supratau, nieko net nežinojau apie šeimyninį gyvenimą: problemų sprendimą bendravimu, šeimyninių pareigų pasidalijimą, atsakomybės jausmas taip pat anksčiau buvo ne toks, kaip sukūrus šeimą.
Šiais laikais ne visi sugeba nusileisti, ieškoti kompromiso ar nesivelti į ginčus. Aš taip pat esu iš tokių žmonių. Tad kaip sukurti tą "tobulą šeimą"? Gal išvis nebėra tobulų mamų, tėčių, vaikų ir šeimų?
Ir kaip apibūdinti "tobulą šeimą"? Man tobula šeima yra tarpusavio supratimas, lygybė, pagarba, tyras jausmas, atsakomybė ir begalės kitų svarbių dalykų.
Gal perdaug pokalbiuose dalyvauti ir negalėsiu, nes dukrytė labai smarkiai apsirgo, bet tėmeles pokalbiams tikrai sugalvosiu :)
Smagios dienos!