Karolina jau didelė, jai 1,7 metų, bet niekaip savo noru nenorėjo paleisti tokios brangenybės.
Pirmą kartą sugalvojome čiulptuko atsisakyti, kai paprasčiausiai vaikas keletą kart užmigo be jos... Tai paslėpėm ir žiūrėjom, kaip reaguos. Beveik porą dienų išbuvo be jo ir mes jau paslapčia trynėm rankas, bet išėjus laukan ir pamačius pas kitus vaikus tūtes, prasidėjo košmaras!
Teko skubiai lėkti namo, nes parodė tokias isterijas, kokių dar neteko matyti, apie pakaituką nebuvo nė kalbos, klykė nenuraminamai (ir nešiojau, ir raminau, niekas nepadėjo) beveik 2 val., kol galų gale nebeištvėriau ir atidaviau tą nelemtą čiulptuką...
Per tokius eksperimentus Karolina atsisakė daryti į tualetą (dabar po truputį vėl pratinamės), o tūtės nepaleisdavo iš rankų net valgant!
Visi mane gąsdino, kad dabar tai jau viskas, nusileidau, tai bus be galo sunku susitarti, kad atiduotų. Jei ir pavyks, tai lauk dvigubų isterijų...
Teko Karolinos brangenybe palikti porą savaičių ramybėje. Kai jau pradėjo "paleidinėti "čiulptuką, pradėjom antrą dublį :)
Tokį būdą nužiūrėjome Mamyčių klubo laidelėje. Kasdien - kas porą dienų nukirpdavau po ploną gabaliuką čiulptuko, kol jis sumažėjo ir pasidarė paprasčiausiai nepatogus žysti... Ir nebuvo jokių ašarų, jokių isterijų, tik pradėdavo zyzti - įduodavau ramia sažine :)
Nustebusi atrodė tik pirmą kartą :) Išsitraukė apžiūrėjo ir vėl į burną...O vėliau net nesureaguodavo, kad ji trumpėja.
Prieš miegelį einant, kai jau nebesilaikydavo burnoje, tai rankoj pasilaikydavo, pabandydavo pažysti, pakramtyti, įkišdavo pirštuką į atsiradusią skylutę ir užmigdavo...
Sako, kad vaikas po 3 dienų pamiršta apie savo brangenybę... Galiu pasakyti - tikrai netiesa, lig šiol pamačius tūtę, nori atimti ir į burną isidėti, tad vis dar nešiojamės likusį galiuką, jei užpultų mus isterija. Dar neprireikė pasinaudoti, tikiuosi, ir nebeprireiks!
Iš aplinkinių reakcijos supratau, kad tokiu būdu mažai kas atsikratinėja čiulptuko, bet siūlau išbandyti, nes tikrai labai lengvai pavyko! Dabar net graužia sąžinė, kad pirmą kartą taip vaiką kankinau.
Dauguma mamų sako, kad visiems būna tokios isterijos ir praeina, bet, manau, reikia atsižvelgti į savo vaikutį ir pačiai nuspręsti, kas jam geriausia.
Tad linkime visiems atsikratinėti čiulptukų be isterijų!!!
Juratux
nu tikrai negirdetas budas! 😀 ir geras 😀 mano dukryte jau buvo daug didesne,balkone apsigyveno balandziu pora ir isperejo du savo vaikus,tai dukrele pati jiems ismete (atidave) savo jau apgrauzta zinduka ir nereikalavo daugiau 😀
na kai mano mazoji ugtels reikes pabandyti 😀 o mamytes nuo kiek laiko reikia pradeti atpratinti nuo tiuiuko? 😀
patarimas tai fainas, reikės pasinaudoti, kai ateis laikas 😃
nukirpus tik pasiziurejo ir atgal i burna 😃 ,lig siol tikriuasiai zystu 😉 sakau,kiek vaiku,tiek ir budu 😃
o mum uzteko tik pati galiuka nukirpt ir mano dickiui jau ciulptukas nebebuvo draugas😃
svarbiausiai neskubeti ir po truputi 😉 mano vyrui norejosi greiciau 😃 ne ne ne pasakiau,geriau ilgiau be isteriju 😃
Mūsų mažylis buvo pats atsisakęs čiulptuko kol sirgo slogyte, kol buvo sunku kvėpuoti per nosį. Pasveikęs vėl prisiminė, dabar labai reikalingas prieš užmiegant. Pabandysiu pasinaudoti Jūsų patarimu, pradėsiu karpyti soskutę😀
Geras! Pirmą kartą girdžiu, nerealus patarimas. Šaunuolės mergaitės!
siaip neparasiau,bet aplinkiniu reakcija budavo : laaaabai dideles akys ir jose atsispindedavo klausimas- ar tai mamai visi namie 😃 😃 😃