(Ne) Tobula

Apie 27 metų Vaivą galite plačiau paskaityti: vaiva-mamyciu-klubas-ir-laisves-aleja-mano-laisvas-laikas

Sako, kai tampi mama, nebeegzistuoja niekas pasaulyje, pasimiršta draugai-nedraugai, darbai, laisvalaikis, hobiai ir t.t..Tu skiri visą savo meilę, šilumą, dėmesį ir laiką savo kūdikiui.

Nuo pirmų tavo naujų pareigų minučių, tu suvoki, kad nebepriklausai tik sau, nuo tavęs yra visiškai priklausoma dar mažai judanti, nekalbanti, tik rėkianti, valganti ir mieganti būtybė.

Nesu tobula mama, nes nežinau, kokia ji turi būti, be to, ir nenoriu - per daug nuobodu ir neįtikėtina.

Prisimenu savo mamą, kuri dirbo tris darbus, idealiai gamino valgį, idealiai mezgė, idealiai siuvo, idealiai augino daržus, idealiai tvarkė namus, ideliai.....darė viską, na ir kas? Man buvo ir yra tas pats, ar ji kotletą iškepė taip ar iškepė taip, vis tiek pas draugę viskas buvo daug skaniau, vis tiek klasiokės mama buvo geresnė, nes pavakare su mumis ėjo prie upės, kai tuo tarpu mano mama siuvo man naują suknelę, vis tiek su tėčiu buvo smagiau, nes jis žaisdavo Monopolį ir važiuodavo su manim riešutauti, kai mama ilsėdavosi pavargus nuo darbų.  

Kai dabar vis primena, kiek mums su broliu skyrė laiko, aš paklausiu „su mumis tą laiką praleidai ar apie mus galvojai kepdama pyragą?“ Aišku, eilinis barnis, kokie mes nedėkingi, tačiau 100-ąjį kartą aiškinu, kad mums ne to reikėjo, mums reikėjo ne MEZGĖJOS, VIRĖJOS, KONDITERĖS, NAMŲ TVARKYTOJOS, paprasčiausios MAMOS...

Nesiginčysiu, turėjau viską, žinau, kad mane mylėjo ir myli iki šiol, bet pati nenoriu tokia būti ir tikiu, kad nebūsiu. Per daug praradimų. Noriu būti mama, kuri geriau lysvės nenuravės, bet pažiūrės su vaiku filmą, neišvirs puodo balandėlių su pačios užaugintom šviežiom bulvėm, bet nueis padrybsoti prie upės  ir paganyti debesis. Kuri kai tėtis groja ir dainuoja, dainuoja kartu, o ne ieško laisvos minutės pailsėti.

Žinau, kad leisiu savo vaiką į darželį (pati žiūrėdavau pro langą, kaip ryte kaimynė veda mano bendraamžį į darželį), o ne samdysiu auklę, su kuria neva saugiau, bet nėra apie ką kalbėti, kuri parsiveda į namus ir palieka savo vaikams prižiūrėti, kai pati tuo tarpu miega priešais televizorių. 

Esu dėkinga savo mamai už viską, pagaliau už galimybę gyventi ir suvokti daugelį dalykų, tuo pačiu ir kaip auklėti savo vaikus, kaip suprantu aš ir kaip norėjau, kad mane auklėtų....na, ne auklėtų, bet augintų...

Meilė mamai dėl tokio beprotiško požiūrio į motinystę nedingsta ir nekinta, ne ne, jokiais būdais ne, tiesiog sulaukus tam tikros progos, negali pasidžiaugti tuo, kuo džiaugiasi kiti...tik tiek...

Va tau ir tobulumas. Ar verta tokiai būti?