„Miego pelyčių įkūrėja“ Dovilė Šafranauskė: „Kelionė iki ramesnio miego nėra greita“

„Miego pelyčių įkūrėja“ Dovilė Šafranauskė: „Kelionė iki ramesnio miego nėra greita“

Apie vaikų miego ypatumus, pagarbios tėvystės principus šiandien kalbamės su sertifikuota miego konsultante, „Miego pelyčių“ įkūrėja, dviejų vaikų mama Dovile Šafranauske, kuri sako, kad viena įprastesnių situacijų, dėl kurios kreipiasi tėvai - tai dažni vaikų pabudimai nakties metu, taip pat ir dėl naujagimių miego, kuomet tėvai nori daugiau sužinoti, geriau suprasti savo mažųjų miego poreikius. 

Tad kaip padėti vaikams ir tėvams išspręsti mažųjų miego problemas ir kas yra ta pagarbi tėvystė, kokie jos principai? 

  • Dovile, esate labai veikli moteris, kaip Jums pavyksta derinti ir darbą, ir motinystę?

O! Tikrai negaliu pasigirti, jog puikiai (šypsosi - red.past.). Man, kaip ir tikriausiai kiekvienai dirbančiai mamai, tiesiog nepakanka paroje laiko padaryti visko tiek, kiek norėčiau, ir taip, kaip norėčiau. Neretai turiu perdėlioti prioritetus, priminti sau apie veiklos ir asmeninio gyvenimo ribas. Ypač, kai „pagaunu“ save, jog vakarais ar savaitgaliai atsakinėju į klientų klausimus, užuot leidusi laiką su šeima. Bet, matyt, tai mėgstamos veiklos rezultatas.

Tiek savęs atiduoti veiklai negalėčiau be artimųjų, ypač vyro pagalbos. Jis priima ir supranta, kad man šiose veiklose telpa visko labai daug. Tai ir mano hobis, aistra, savirealizacija, ir būdas nešti naudą aplinkiniams. O derindama veiklas ir motinystę, stengiuosi laikytis vienos pagrindinės taisyklės – jei esu su vaikais, būnu su jais čia ir dabar. Visu savo dėmesiu, mintimis ir įsitraukimu.

  • Beje, kiek laiko jau konsultuojate tėvelius vaikų miego klausimais?

Jau greitai bus treji metai, kai pradėjau konsultuoti šeimas dėl mažųjų miegelio.

  • Su kokiais iššūkiais dėl vaikų miego į Jus dažniausiai kreipiasi?

Viena įprastesnių situacijų, dėl kurios kreipiasi tėvai, tai dažni vaikų pabudimai nakties metu. Neretai pereinantys į būdravimo periodus ar itin sunkų užmigdymą. Po tokių naktų miego trūkumas neretai atsiranda ne tik tėveliams, bet ir jų mažyliams.

Taip pat neretai sulaukiu klausimų dėl naujagimių miego, kai tėvai nori daugiau sužinoti, geriau suprasti savo mažųjų miego poreikius. Kartais tiesiog sulaukti patarimo dėl miego vietos, migdymo būdų ir panašiai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad daug informacijos galima surasti internete, pasinaudoti kitų mamų patirtimi, tačiau neretai patarimai vieni kitiems prieštarauja ir tėveliams nėra lengva atsirinkti, kas gi tiktų būtent jų kūdikiui ir jų šeimai.

  • Ar visuomet įmanomas greitas problemos sprendimo būdas, ar miego rėžimas susitvarko tik palaipsniui?

Tikrai ne. Juolab, kad greitas problemos sprendimas ir nėra pagrindinis tikslas. Prieš pradedant pokyčius visuomet svarbu įvertinti kūdikio amžių, raidos etapą, temperamentą, kaip mažylis reaguoja į pasikeitimus ir tik tuomet jau dėliotis pokyčių planą. Kadangi rekomenduoju tik švelnius metodus, kuomet mažyliai nėra paliekami vieni „mokytis miegoti“, kelionė iki ramesnio miego nėra greita. Tikiu, kad tėvų ir mažylio ryšys yra svarbesnis, nei greitas rezultatas. Būna ir tokių situacijų, kad tėveliams tiesiog reikia sužinoti, jog tai, kaip miega jų kūdikis, yra visiškai natūralus tokio amžiaus kūdikio miegas (šypsosi - red.past.). Vėlgi, kartais aplinka ar internetas sukelia ne visai realius lūkesčius.

  •  Kokį dažniausią patarimą dėl vaikų miego duodate tėveliams?

Net sunku išskirti vieną patarimą, nes jis labai priklauso nuo situacijos. Tačiau pradėčiau nuo paskatinimo pasitikėti savo vaikais ir jautriai juos stebėti be išankstinių planų ar nuostatų. Tarkime, jei pradėdami miego pokyčius galvosime, kad mano vaikas vargu ar gali išmokti užmigti savarankiškai, arba patys būsime labai įsitempę, mažyliui taip pat bus nelengva.

  • Taip pat dirbate ir pagarbios tėvystės koučere, nuo ko prasidėjo ši Jūsų veikla?

Pagarbios tėvystės filosofija susidomėjau gimus dukrytėms. Ji pakeitė ne tik mano požiūrį į vaikus, bet ir santykius su aplinkiniais žmonėmis, įnešdama daugiau supratingumo ir pagarbos kitiems. Pradžioje tas domėjimasis tarsi buvo dėl savęs, tačiau tai, ką sužinojau, buvo tiek vertinga, jog negalėjau tuo nesidalinti su kitais tėvais. Todėl pradėjau tolimesnius mokslus, tapau tėvystės koučere, „Hand in Hand“ tėvystės filosofijos profesionale. Nuolatos gilinuosi į įvairius tėvystės aspektus, padedu tėvams geriau suprasti savo vaikus.

Pastebiu, kad miego konsultacijos ir tėvystės koučingas vis labiau persipina, papildydami vienas kitą. Miegas nėra kažkokia atskira vaikų gyvenimo dalis. Jis glaudžiai siejasi su tuo, kiek mažylis jaučiasi saugus, išgirstas, kiek jis gali išreikšti savo emocijas, kiek atliepiami jo poreikiai. Jaučiu, kad būtent žinios apie vaikų psichologinę raidą, padeda geriau suprasti ir su miegu susijusias situacijas.

  • Kokie yra pagrindiniai pagarbios tėvystės principai?

Pirmiausia, tai pagarbus požiūris į vaikus, matant juos kaip visaverčius žmones. Vaikai yra tiesiog kitame raidos etape nei mes, suaugusieji, tačiau tai nereiškia, kad galime ignoruoti jų nuomonę, poreikius, bandyti juos „perauklėti“, gėdinti, bausti ar bendrauti taip, kaip niekada sau neleistume bendrauti su suaugusiu žmogumi.

Žinios apie tai, kas šiuo metu vyksta vaiko raidoje, leidžia mums geriau suprasti jų poreikius, elgesį ir reaguoti ne iš stipresnio ar daugiau žinančio, bet iš suprantančio ir palaikančio pozicijos. Tokiame santykyje vaikai jaučiasi saugūs, pasitiki savo gebėjimais, gali mokytis ir tyrinėti pasaulį, nebijo klysti ir ieškoti nestandartinių sprendimų. Nes tiesiog žino, jog bus besąlygiškai priimti tokie, kokiais yra.  Bus mylimi nepriklausomai nuo savo pasiekimų ar nesėkmių.

Mes pasitikime vaikų gebėjimu mokytis ir daryti tai savu tempu, todėl šiam požiūriui pritariantys tėvai daug dėmesio skiria amžiui tinkamos aplinkos sukūrimui, savarankiškam žaidimui ir autentiškam santykiui su mažyliu. Itin svarbus besąlygiškas visų emocijų priėmimas, leidimas pilnai jas išjausti, nenukreipiant dėmesio, nebarant ar kitaip nestabdant emocijų išraiškos. Ne mažiau reikšmingas ir balansas tarp tėvų ir vaikų poreikių, kuris primena tėvams, neužmiršti savęs. Nes tik tuomet galime tapti tinkamu pavyzdžiu, bei autoritetu savo vaikams.

  • Ar daug šeimų Lietuvoje vaikus augina būtent pagal šį principą?

Šeimų, kuriančių pagarbų santykį su savo vaikais, Lietuvoje vis daugėja. Tėvai domisi, mokosi ir supranta, jog toks santykis leis ne tik geriau atsiskleisti jų vaikams ateityje, bet ir padės sukurti gilų tarpusavio ryšį visam gyvenimui.Visgi taip auginti vaikus nėra lengva. Neretai mes bandome sukurti tokį santykį, kurio patys nesame patyrę, o gal net ir nematėme artimoje aplinkoje. Natūralu, kad tokiems pokyčiams reikia ne tik žinių, bet ir palaikymo bei patarimų iškilus vienoms ar kitoms situacijoms.

Taip pat didelio atlaidumo sau, jei nepavyksta pasielgti ar sureaguoti taip, kaip norisi. Turime suprasti, kad mes mokomės ir tam reikia laiko. Labai linkiu kiekvienai besimokančiai šeimai atrasti nors mažytę bendruomenę, kurioje jie saugiai galėtų pasidalinti savo iššūkiais, sulaukti įžvalgų ir praktinių patarimų. Galbūt ja taps viena iš „Pagarbi tėvystė“  mokymų programų, kurioms pasibaigus, netgi turime atvejų, kad šeimos ėmė bendrauti realiame gyvenime. Tiek stipriai gali apjungti panašus požiūris į vaikų auginimą!

  •  O jūs pati?

Taip, mūsų namuose Pagarbios tėvystės filosofija yra mūsų tarpusavio santykių pagrindas.

  •  Kaip atrodo Jūsų įprasta diena?

Išgirdusi šį klausimą susimąsčiau, kad mano dienose labai daug visko sukasi apie vaikus. Savus ir ne savus. Didžiąją darbo laiko dalį užima konsultacijos ir atsakymai į įvairius klientams iškilusius klausimus. Pastaruoju metu, deja, vis mažiau likdavo laiko „Pagarbi tėvystė“ tinklalaidės kūrimui, tačiau planuoju skirti tam daugiau dėmesio ateityje. Netrukus planuoju pradėti mokytis naujoje metus trunkančioje programoje, kur dėl laiko skirtumo dalis paskaitų bus nakties metu, tad, matyt, vaikų tema ateityje užims ne tik dienas, bet ir dalį nakties (šypsosi - red.past.).

  • Ar darbas iš namų su vaikais Jums netampa iššūkiu?

Šis laikotarpis daugeliui dirbančių tėvų yra tikras išbandymas. Didesnio susikaupimo reikalaujančius darbus paprastai darau tuomet, kai vaikai jau miega. Tai tikrai nėra optimalus sprendimas, bet tiesiog toks šiuo metu laikotarpis.

  •  Kokiomis veiklomis tuomet užimate vaikus?

Pastaruoju metu bandėme mamos - vaikų laiko metodą. Nustatome laikmatį ir 20 min. mama dirba, o tada 15 min. aktyviai žaidžia su vaikais. Tokiam laiko tarpui vaikai lengviau susiranda veiklos, ypač, kai žino, jog suskambėjus skambučiui, mama skirs dėmesio jiems. Žinoma, šis metodas tinkamas tik trumpiems darbams, kuriuos galima skaidyti. Kartais gelbsti užduotėlių knygutės, knygos. O kartais niekas. Štai visai neseniai mergaitės surengė kirpyklą ir nusikirpo plaukus...

  • O kaip Jums pavyksta nepasiduoti slogiai nuotaikai?

Dar iki prasidedant pandemijai didžioji dalis miego ir tėvystės konsultacijų vyko online formatu. Tiesa, su tėveliais susitikdavau „gyvuose“ seminaruose, kurie šiuo metu taip pat virtualioje erdvėje. Nors žmogiško kontakto tikrai pasigendu, mane džiugina tai, kad žmonės vis labiau įsitikina virtualių seminarų, konsultacijų efektyvumu ir patogumu. Juk juos galima žiūrėti bet kada, dalimis ar su kitais šeimos nariais. Vis primenu sau kuo dažniau pagalvoti apie tai, ką šis laikotarpis įnešė naujo, kur leido pasižiūrėti į situacijas nauju žvilgsniu ir iš to pasimokyti ateičiai.

  • Apskritai, kaip kovojote su stresu ir kasdiene rutina šiuo nelengvu karantino laikotarpiu?

Dar pirmojo karantino metu atradau kvėpavimo praktikas. Beje, jei ne karantino paskatintas online seminaras, vargu ar būčiau apie šias praktikas iš viso sužinojusi. Mat iki to laiko tokie seminarai buvo rengiami tik gyvai. Kai jaučiu, kad kaupiasi įtampa, sėdu kvėpuoti.

  • Palinkėjimas skaitytojams

Kuo dažniau pažiūrėkime į savo vaikus naujomis akimis, be jokių nuostatų, be prisiminimų iš praeities ar lūkesčių ateičiai. Ypač tuomet, kai santykiai nesiklosto, kai vaikų elgesys kelia nerimą ar kažkas piktina. Kiekvienas vaikų poelgis, kad ir koks jis bebūtų, yra žinutė mums, tėvams. Todėl linkiu išlaikyti kuo daugiau smalsumo ir visuomet ieškoti, kas yra už to, ką vaikas nori mums pasakyti. Pamatykime, kas yra giliau, nes tai itin svarbu, kuriant tvirtą tarpusavio ryšį.