"Mamos laisvalaikis": tarp chaoso

Sveikos, mamytės,

Po šiokios tokios pertraukos sveikinuosi su Jumis jau kaip dirbanti mama. Pralėkė kiek daugiau nei pora savaičių po to, kai Urtei suėjo dveji, o aš grįžau į darbą. Į darbą išėjau ramia širdimi, nes Urtė jau daugiau nei mėnesį pratinosi prie darželio, eidavo į jį su nuotaika, o grįžusi namo vis pasakodavo apie vaikus ir auklėtojas.

Nors dėl Urtės buvau rami, tačiau dėl savęs šiek tiek abejojau... Abejojau, kaip teks "įjunti" smegenis visai kitokiai veiklai nei vyravo pastaruosius dvejus metus. Abejojau, kaip po tiek laiko seksis įsilieti į kolektyvą, ar suspėsiu atlikti man paskirtas užduotis, ar perprasiu įvykusius pasikeitimus ir naujoves. Na o labiausiai neramino tai, kaip po darbo suspėsiu ir šeimai dėmesio skirti, ir namus aptvarkyti, ir valgyti padaryti, ir susiruošti kitos dienos darbams bei darželiui, nekalbant jau apie vieną kitą minutę sau...

Tiesą sakant, šiandien šis nerimas jau kiek mažesnis, bet chaoso tiek namuose, tiek darbe, tiek galvoje vis dar pilna. Šį chaosą papildo ir tai, kad rudens pradžioje persikraustėme į naujus namučius, tad ir nebaigtų smulkių darbų pilna, ir daiktai dar neturi savo vietų, ir įpročius visiems šeimos nariams tenka formuotis iš naujo. Smagu, kad namuose vyraujant chaosui, kartais įsijungia ir fantazija. Bekraustant dėžes, Urtės tėčiui kilo mintis pagaminti namelį. Į procesą įsijungėm visi: tėtis projektavo ir statė, mama dekoravo, o Urtė viskam vadovavo :). Tiesa, namelį pastatėm labai greit, tad šiuo metu vis dar vyksta tobulinimo darbai :).

Šiaip tai chaosas man nelabai patinka, tad jam sutramdyti atradau šiokį tokį būdą – tai popieriaus lapą ir rašiklį, kuriuos visad nešiojuosi rankinėje. Rašausi viską, kas tik šauna į galvą – nebaigtus darbus, būsimas "degančias" užduotis, pirkinių sąrašus, vieną kitą mažą svajonę bei Urtės "perliukus". Dukrytė pastaruoju metu vis dažniau stebina savo pamąstymais, tad stengiuosi visus juos užsirašyti. Manau, bus visai smagu po kurio laiko prisiminti, kokia ji maža ir kokia "išmintinga" buvo ;).

***

Vieną dieną mažoji pareiškė:
- Mama, žinok, aš labai noriu dirbti... (pauzė)... su tėveliu.

***
Vieną rytą išeinam į lauką ir Urtė klausia:
- Gal jau šviesu?
- Taip, Urtyte, jau šviesu darosi.
- Mhm, gal saulytė įsijungė...

***
- Kaip gyveni, Urte? - klausia tėtis
- Nee, nieko negyvenu! – matyt, nebuvo nuotaikos mažajai.

***

Žiuri su meškučiu filmuką „Maša ir Lokys“ ir kalbasi:
- Nu matai, kad meška nugriuvo.
Bežiūrint meškutis irgi nuvirto nuo sofos:
- Nu meškuti, sėdėk ir žiūrėk! Va, mergaitė miega apsiklojusi... Va, pamiegojo jau...

***

Nupirko Urtei močiutė sausainių-raidelių. Valgo mažoji ir vardina raideles: m – mama, t – tete, u – Urtė ir t.t. Paėmė raidelę "B" ir duoda tėčiui:
- Imk, suvalgyk „babą“.

***

Gražios savaitės :)!