"Mamos laisvalaikis": ruduo ir naujas įkvėpimas

Sveikos, mamytės!

Atėjo ruduo, atėjo ir naujas įkvėpimas toliau rašyti savąjį blogą apie mamos laisvalaikį. Svarsčiau, ar nebus čia manęs per daug, nes šiuo metu dalinuosi savo įspūdžiais apie tai, kaip mums su dukrele Urte sekasi lankyti darželį. Be to, su draugėmis, kurios taip pat yra Mamyčių klubo blogerės, greitai pasidalinsime dar vienu nauju blogu... Apie kai ką smagaus ir, tikimės, įdomaus ;)!

Sėdint kavinukėje ir dėliojant mintis rudens blogams, prisistato naujas draugas :). Suprantu, kad aplinkui vien įkvėpimai naujoms mintims, tad ir toliau labai noriu Jums papasakoti, ką išgyvenu ir atrandu kiekvieną dieną, būdama mama ir ieškodama laiko sau.

Neseniai labai stipriai pajaučiau, kad kai nerandu laiko pabūti su šeima, tai atrasti laiko sau net nesinori... Kalbu, žinoma, ne apie tą laiką su šeima, kai vaikui ir vyrui besisukiojant šalia, plauni indus, nubėgi padžiauti drabužių ar skaitydama el. laiškus greit šnekteli su namiškiais apie dienos įvykius. Kalbu apie kur kas smagesnį ir kokybiškesnį laiką kartu :).

Kokybiško laiko kartu su dukrele pasigendu rečiau, nes vistik nemažai būname kartu skaitydamos knygeles, piešdamos, keliaudamos į lauką pasisupti, maitindamos meškučius ir t.t. Vyras taip pat, paleidęs mane į parduotuvę ar sutvarkyti kitų reikalų, "tėvelio" laiką nuoširdžiai skiria dukrelei. Žinoma, ir trise išeiname pasivaikščioti ar nuvažiuojame, kur dar nebuvę. Iš tiesų labiausiai pasigendu laiko dviese su vyru (kad ir kaip tai savanaudiškai ar drąsiai skambėtų iš mamos lūpų).

Nesakau, kad dabar norisi grįžti į tuos romantiškus laikus, kai buvom tik dviese (nors dabar yra gerokai kitaip, tačiau labai gera ir prasminga). Noriu pasakyti, kad paaugus dukrytei, pradėjome mokytis paprašyti kitų pagalbos pabūti su mažąja ir atrasti laiko sau. Praeitą mėnesį, per šeštąsias mūsų vestuvių metines, pažadėjome vienas kitam, kad kiekvieno mėnesio septintą dieną (mūsų vestuvių dieną) atrasime laiko vienas kitam! Taigi, rugsėjis - pirmas mėnuo, kai metas tęsėti naują pažadą, o kliūčių, žinoma, netrūksta :).

Pirmoji kliūtis - senelių Vilniuje tą dieną nėra, tad ieškome, kas sutiktų pabūti su mūsų mažąja nenuorama. Gerai, kad dukrelė turi ne vieną gerą dėdę ir tetą :)!
Antroji kliūtis - niekaip neužmigdau mažylės pietų miegui, tad abi daromės piktos. Po valandos bandymų užmigti, mažylė nulūžta virtuvėje ant žemės. Tikra lunatikė :)! Na bent kažkiek pamiegos...
Trečioji kliūtis - neaišku, kada atsikels dukrytė, kada ją nuvešim dėdei ir tetai, kada būsim laisvi. Teks improvizuoti ir galvoti iš naujo, ką veiksim (į kino teatrą turbūt jau nespėsim).
Ketvirtoji kliūtis - labai reikia išsirinkti ir nusipirkti vonios kriauklę naujiems namams. Gal geriau greitai be dukrytės aplėkti parduotuves :)?

Vistik pažadą reikia ir norisi tęsėti. Po trumpos, tačiau smagios vakarienės su vyru dar ir nauja mintis galvoje gimsta: "mano šeima - mano stiprybė"! Linkiu sau ir Jums niekada to nepamiršti!