Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į vaiko brandumą mokyklai: psichologės komentaras. I dalis

Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į vaiko brandumą mokyklai: psichologės komentaras. I dalis

19. Apr 2018, 08:00 Egle_Mamyciuklubas.lt Egle_Mamyciuklubas.lt

Pagal 2017 m. gruodžio 17 d. išėjusio švietimo įstatymo pakeitimo nuostatas „nuo 2018 m. vasario 1 d. nelieka privalomo vaiko brandumo vertinimo, kai tėvai pageidauja ugdyti 6 metų dar neturintį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą“. Anksčiau šis vertinimas buvo privalomas visiems vaikams, kurių tėvai norėjo, kad vaikas mokyklą pradėtų lankyti anksčiau - 6 metų, o priešmokyklinę grupę  - 5 metų. Būtina atkreipti dėmesį, jog vaikams tapo privalomas priešmokyklinis ugdymas ir tėvai gali nuspręsti vaiką pradėti leisti į priešmokyklinę grupę anksčiau (kai tais kalendoriniais metais, kada pradeda mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, jam tik sueina 5 – eri metai). Tada nuosekliai ir pirmą klasę pradeda lankyti anksčiau. 

Tėvai, norintys, kad jų vaikas pradėtų mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą anksčiau, gali kreiptis į savo miesto Pedagoginę psichologinę tarnybą psichologo konsultacijai ir vaiko brandumui mokytis anksčiau įvertinimui. Šis įvertinimas nėra privalomas, vaikai mokytis anksčiau gali pradėti tik tėvų pageidavimu. Visgi įvertinimas padėtų tėvams geriau suprasti savo sprendimo motyvus bei vaiko galimybes anksčiau mokytis. Svarbu pastebėti, kad vertinimas atliekamas tik konsultavimo tikslais, siekiant išsiaiškinti ne tik mokymosi galias ir sunkumus, bet ir tikėtinus bendravimo gebėjimus bei socialinę sėkmę, kuri ypač svarbi pradedant mokytis su metais vyresniais vaikais.

Naują situaciją komentuoja psichologė Sonata Vizgaudienė: 

Greitas gyvenimo tempas diktuoja savas sąlygas visose gyvenimo srityse. Atrodo, kuo greičiau kažką pradėsime, tuo geresnių rezultatų pasieksime. Sprendimas leisti vaiką į mokyklą anksčiau dažnai grindžiamas nuomone, jog nėra ko protingam vaikui leisti laiką veltui.  Visgi ne visada tai teisinga.  Taigi kas yra vaiko brandumas mokyklai ir kodėl nėra taip lengva nuspręsti  leisti savo atžalas į mokyklą anksčiau. 

Mokymasis yra visiškai nauja veikla vaikui. Vaikas patenka į naują kolektyvą, turi kiekvieną dieną eiti į mokyklą, išmokti naujų taisyklių ir jų laikytis, atsakingai žiūrėti į mokymąsi. Tai sukelia nerimo net pagal amžių bei visapusiškai brandžiam vaikui. Bet jei pirmokas yra subrendęs ir tinkamai rengtas mokyklai, tai paprastai lengvai adaptuojasi, patiria pažinimo džiaugsmą bei įveikia kylančius sunkumus. 

Visgi negalima teigti, jog pasiruošę mokyklai  tik septynmečiai. Vaikai skirtingi, jų raida taip pat nevienoda. Yra visiškai brandžių šešiamečių ir būtent dėl jų pasitelkiamas psichologinis įvertinimas, kad jie būtų pastebėti ir galėtų anksčiau lankyti mokyklą. Paskubėjus nepasiruošusį mokyklai vaiką išleisti mokytis anksčiau gali kilti nenumatytų problemų. Vaikui, patiriant mokykloje per stiprų stresą, gali pasireikšti elgesio ir emocijų,  miego bei psichosomatiniai sutrikimai.

Kaip atpažinti mokyklai brandų vaiką 

Išskiriamos trys pagrindinės sritys, kuriose pasireiškia vaiko brandumas: socialinis emocinis brandumas, intelektinė branda ir pasirengimas tapti mokiniu. Ne mažiau svarbi yra ir vaiko fizinė sveikata. Dažnai vaiko brandumas šiose skirtingose srityse vystosi netolygiai. Ir anksčiau mokyklą lankyti turėtų pradėti visiškai brandūs vaikai.

Intelektinis brandumas greičiau pastebimas, nes vaikas savo protiniais gebėjimais lenkia bendraamžius. Dažnai remdamiesi  intelektine branda tėvai ir nusprendžia, kad jų atžala galėtų pradėti lankyti mokyklą anksčiau. Visgi ne tik ji svarbi. Galbūt vaikas intelektualiai gabus, bet nesubrendęs socialiai. Tada pradėjus anksčiau lankyti mokyklą gali būti nedaug naudos, o neigiamas poveikis gana akivaizdus. 

(Štai keletas gyvenimiškų pavyzdžių. Itin jautrus ir prie namų prisirišęs šešiametis, pradėjęs lankyti pirmą klasę, daugiau nei pusę metų kiekvieną rytą mokykloje  verkė, ilgėjosi namų, dėl neigiamų jausmų nesusikaupė pamokose. Tokiu atveju intelektiniai gabumai negalėjo tinkamai ir kryptingai vystytis. Ir itin tikėtina, kad tas pats vaikas, pradėjęs mokyklą lankyti septynerių, būtų daug lengviau ten prisitaikęs. 

Kita stebėta situacija, kai anksčiau pradėjusi lankyti pirmą klasę, atrodė, socialiai brandi mergaitė pakankamai noriai ėjo į mokyklą ir gerai ten jautėsi, tačiau mokymosi procesas jai buvo visai neįdomus. Ji nesusikaupdavo pamokose, neturėjo jokios motyvacijos mokytis  ir mokslu susidomėjo tik trečioje klasėje.

Reikėtų pastebėti, kad kartais ankstesnio išėjimo į mokyklą padariniai gali pasireikšti ne mokymosi pradžioje, o vėliau. Viena jauna moteris pasakojo, kad ji pradėjo lankyti mokyklą anksčiau ir iš mokyklos kaip ir nieko neigiamo neatsimena, nes mokykla buvo arti namų, daug pažįstamų mokinių. Bet kai septyniolikos metų turėjo palikti tėvų namus ir išvykti studijuoti, jautėsi labai prastai, jai tai buvo tiesiog per anksti.  Moteris įsitikinusi, jog, jei mokyklą būtų baigusi aštuoniolikos metų, jai studijų pradžia būtų buvusi daug lengvesnė.)

Socialinis - emocinis brandumas

Socialinis - emocinis brandumas pasireiškia savivoka ir savigarba. Save adekvačiai suvokiantis vaikas žino, kas esąs, lengvai pasako savo vardą, pavardę, gimimo dieną, kur gyvena. Toks vaikas jaučiasi šeimos, kažkokios grupės nariu. Gali lengvai kalbėtis apie įvykius šeimoje, šventes. Socialiai brandus vaikas sugeba užmėgsti naujus ryšius, turi draugų kieme ar grupėje, noriai su jais žaidžia, dalyvauja šventėse. Svarbu, kad mokyklą pradėsiantis vaikas stengtųsi būti savarankiškas, pats praustųsi, rengtųsi ir  mokėtų susitvarkyti savo daiktus.

Socialinį – emocinį brandumą rodo elementari savikontrolė ir savitvarda. Vaikas nori būti mylimas ir reikšmingas. Toks vaikas mano, kad artimieji, ypač tėveliai,  jį myli,  jo laukia, todėl sugeba nuo šeimos saugiai atsiskirti. Taip pat jis mėgsta klausinėti ir kalbėti apie save, savo daiktus, save piešti. Vaikas yra atidus tam, ką daro, noriai mokosi ko nors naujo, dar nepatirto. Nori turėti savo daiktų. Brandus ir sveikas vaikas jaučia ir valdo savo kūną, stengiasi kontroliuoti emocijas ir elgesį.

Pavyzdžiui, žaisdamas draugiškoje aplinkoje, užsimiršta ir nugali savo nedrąsumą. Bent trumpam suvaldo savo spontaniškus norus bendro žaidimo ir veiklos labui. Įžeistas ir nuskriaustas pats bando ieškoti išeities. Supykęs dažniausiai nepuola muštis, bet pasako apie šį jausmą, pasitraukia. Pasiruošęs mokyklai vaikas geba paprasčiausiai planuoti ir organizuoti savo veiklą. Žaidime jis gali vadovauti ir paklusti bendraamžiui. Pasako, ką nori veikti, pasirenka priemones, vietą, draugus. Darbą iki galo atlieka dažniau nei meta nebaigtą. Gali paaiškinti, ką padarė. 

Vaiko gebėjimas gyventi greta kitų, t. y. bendradarbiauti, atsakomybės jausmas taip pat parodo socialinį - emocinį brandumą. Toks pirmokas pasitiki artimaisiais ir pažįstamais suaugusiaisiais. Tai matome, kai vaikas seka suaugusiųjų  pavyzdžiu ir mokosi iš jų. Prašo padėti, patarti, paaiškinti, pamokyti, kai nesiseka. Kreipiasi pagalbos, jei susižeidė ar sunegalavo. Brandus vaikas bendrauja ir bendradarbiauja su kitais vaikais. Laikosi vaikų grupelės susitarimų, taisyklių.

Aktyviai dalyvauja skirstantis vaidmenis, žaislus, renkantis siužetą žaidimui. Jis stengiasi būti suprastas ir suprasti kitą. Paiso artimųjų norų, prašymų, perklausia, pasitikslina, prašo paaiškinti, jei ko nors nesuprato. Stengiasi kalbėti aiškiai. Pasiruošęs mokyklai vaikas bando padėti, paguosti kitą. Taigi socialinis emocinis brandumas  pasireiškia sugebėjimu valdyti savo emocijas ir elgesį, pozityviu bendravimui su kitais. 

(II straipsnio dalis - rytoj)