TOKIA MŪSŲ KASDIENYBĖ. Kitokia rugsėjo pirmoji...

Šis ruduo į mūsų šeimą atnešė permainas. Tad ir rugsėjo pirmoji kitokia nei įprastai. Kitokia, nes į mokyklą išleidome tik vieną mokinuką.
Sakau išleidome (tiksliau išleido tėtis, kuriam patikėta buvo tradiciškai vaiką nufotografuoti).
Mokinukas jau šeštokas.Jau šešta rugsėjo pirmoji.  Neįtikėtina, rodos tik pernai už mažos rankelės vedėme į pirmą klasę.

O kitas sūnus jau išaugo mokyklinį suolą ir iškeliavo paragauti studentiškos duonos.

Ir vėl galiu pasakyti tuos pačius žodžius. Neįtikėtina…Juk tikrai neseniai buvo pirmokas.
Ašaros, kad ir kaip besistengčiau jas sulaikyti, vis tiek kapsi. Ir liūdžiu, ir džiaugiuosi, kad sūnus užaugo. Ir nerimauju, ir didžiuojuosi...Įvairiausi  jausmai ir daug emocijų telpa mamos širdyje…
Išvakarėse atšventėme brolio išleistuves, dovanos išdalintos…
Bet tradiciškai ir pirmoji mokslo metų diena negali apsieiti be staigmenų ir mažų dovanėlių. Ir vėl kaip kasmet ryte, kol mokinukas saldų sapną sapnuoja, o už lango dar sutemos, ruošiu, dėlioju, norėdama pradžiuginti savo vaiką. Taip, ne be mažą, bet manau, kad ir dideliam ir mažam reikalingas dėmesys.Ši diena mums šventė ir ji turi prasidėti šventiškai, su šypsenomis.
Pirmą kartą negalėjau apkabinti ir pasveikinti su šia švente sūnaus ryte.  Todėl visus žodžius, kuriuos norėjau pasakyti, parašiau. Ir palikau ant pusryčių stalo laišką šeštokui. Pirmą kartą rašiau laišką sūnui....Efektas buvo puikus, mokinukas to nesitikėjo...
Mielos smulkmenėlės: vardinis šaukštelis, besišypsančios servetėlės, palinkėjimas iš riešutukų, saldumynai ( smaližiui tai  visada dovana), netikėtas laiškas, statulėlė - pirmoji dovana Airidui, jam gimus ( į dienos šviesą išimama tik retais atvejais, bet šiemet kažkaip norėjosi prisiminti tą dieną. Ir vėliau, su Airidu ilgai apie tai kalbėjomės)...
Na ir be abejo dar šiek tiek mažų dovanėlių, su palinkėjimais.

Šventinių pietų, kaip įprastai, šiemet nebuvo. Tik vakare po darbų pavyko susėsti ir išgerti arbatos.
O vakarą vainikavome  dangaus žibinto paleidimu. Jis nuskraidino mūsų svajones ir lūkesčius. Tikime, kad jie išsipildys su kaupu. Sėkmė lydės mūsų  vaikus visur ir visada.