Mažos fėjos gimtadienis

Pradėkime nuo to, kad niekada nebuvau iš tų, kuriai būtinai reikia dukrytės, arba, kaip visi siūlo - berniuko ir mergaitės... visada jaučiau, kad turėsiu berniuką. Ir turiu jau du - štai mano vyrukai Nikolas ir Lukas:

Manau, ir trečias ir ketvirtas būtų vyrukai ? Todėl, kad aš pati nesu jau baisiai moteriška. Nuo vaikystės buvau pati kaip bernas ir ilgą laiką nepripažinau lėlių, nuo rūžavos spalvos būdavo bloga ir nekenčiau kaspinėlių.
O bet tačiau visgi turiu poreikį tai rūžavai spalvai ir kaspinėliams. Ir vis dažniau pati įlendu į sukneles. Tai nėra priežąstis siekti susilaukti mergaitės, bet kažkaip juk reikia savo poreikį išreikšti :)
Kaip gerai, kad draugės turi dukrų!  ?☺ turiu krikšto dukrytę, ir labai myliu draugės mergaitę, kuriai ką tik suėjo septyneri.
Būtent dėl to noro išgražinti viską aplinkui moteriškai, mergaitiškai ir švelniai, pasišoviau padėti suorganizuoti mergaitės gimtadienį. Biudžetas buvo labai kuklus,  o ir jos mamytė nesivaiko šių dienų madų derinti aksesuarus, atributiką ir daryti kažkokius teminius vakarėlius.
Bet vakarėlis su mano iniciatyva visgi buvo pusiau teminis.
Temą pasufleravo suplanuotas gaminti tortas, bet apie tortą papasakosiu vėliau. Taigi šventės akcentu tapo ne kokie nors personažai, o paprasti, mieli drugeliai. Jie buvo ant torto, dominavo keliose dekoracijose ir taip jau sutapo, kad juos radome ir žaidimų kambaryje.

Iš esmės, kaip jau sakiau, neužsakinėjome beveik jokios drugelinės atributikos, panaudojau viską, ką radau namie.
O radau namie rožinio tiulo, seniai pirktų 3D drugelių, gilią taurės tipo vazą, kartono, dažų ir visokių smulkmenų rankdarbiams.
Kas iš to išėjo?
Stalą papuošė velveto- tiulo kilimas, drugeliais aplipusi vaza - saldaininė ( morengiukus kepiau pati), o iš kartono ir visokių smulkmenų karštų klijų pagalba gimė mergytės vardo lentelė - Airidai 7-neri.

Vienintelis užsakytas dalykas buvo balionai su drugeliu. Ir žinote ką? Airidutė taip apsidžiaugė juos pamačiusi! Lyg nereikėtų daugiau nieko pasaulyje!

Labai džiaugiuosi, kad ši svarbi šventė išėjo tokia paprasta, jauki ir be proti linksma!
O kad jau pilnai įgyvendinti savo poreikį mergaitiškai puoštis, pasiuvau dar vieną zuikį. Pamenat, atradau naują pomėgį? Tai va, gavosi labai mergaitiška zuika, su kuria mažoji net miegoti eina.

Septyneri - tai ne šiaip gimtadienis. Tai naujo etapo pradžia. Baigiasi darželis, prasideda mokykla. Naujos taisyklės, pareigos, nauja vieta ir naujos pažintys. Norisi, kad įžanga būtų įsimintina, vis dar labai vaikiška ir linksma. Kaip manote, ar mums pavyko?