Mėnuo grįžus į mokyklą. Kokie įspūdžiai po mano ilgų dvejonių?
Vaikai emociškai labai atsigavo. Ypač Gabrielė. Ji taip pasiilgus buvo savo draugų, mokyklos, suolo, spintelės ir visos aplinkos. Mokslai jos pagerėjo, vaikas vėl pradėjo daryti mažiau klaidų, susikaupdavo. Namo grįždavo spindinti, nors po pamokų įkalbėti greičiau ateiti į mašiną misija sunki buvo. Kiekvieną dieną ji vis prašydavo truputį leisti pabūti klasėje, truputį pažaisti kieme su draugėmis.
Simonas. Jam didelių pokyčių moksluose neįvyko. Jis tiek nuotoliniame, tiek kontaktiniame ugdyme puikiai dirba. Kuo labai džiaugiuosi. Jam praeitą savaitė buvo įtempta, nes laikė ketvirtos klasės standartizuotus testus. Rezultatai jį labai džiugina, o ir mus, tėvus, taip pat. Vienintelis jo „žygdarbis“ dėl kurio dabar kenčiame visi – sugebėjimas kieme filmuojant šokių pamoką išsirengti. Kokios pasekmės? Susirgo pats, susargdino brolį, ir sesę.
Ši savaitė vėl primena nuotolinį ugdymą. Simonas dirba iš namų, jungdamasis į pamokas. Gabrielė dirbs savarankiškai, kai jai pagerės, nes šiuo metu temperatūra šokinėja, gerklė dega ir angina „žydi“ visi gražumu. Ignotas, pradėjęs atrodo sunkiai, atsigauna. Jis prisuktas, kaip niekada. Atrodo kaip sveikas agurkėlis, bet nepamiršta jam naudingu metu priminti, kad jis serga.
Mėnuo praėjo be Covido pasekmių bent jau mums. Nors gavome žinią, kad penktadienį atliktuose kaupiniuose, kitoje klasėje buvo rastas teigiamas atsakymas.
Tikimės, kad grįžus į mokyklą neteks vėl izoliuotis.
Floryte, žinokit, kai susirgo mūsų vaikai iš karto apie Jus pagalvojau.
Laikomės 😀 Nesirkite ir Jūs daugiau.
Na va, ir jums, kaip mums nutiko. Laikykitės, sveikit! Tokiu oru sirgti iš vis tragedija.