Augustės dienoraštis: nuotolinis ugdymas pirmokui

   Su nuotoliniu ugdymu Augustė jau buvo susidūrusi tuomet, kai dar buvo šešiametė ir jos ugdymas vyko PUG. Tuomet mokytoja siųsdavo užduotis, vaikas jas atlikdavo, o atsiskaitymui nusiųsdavome mokytojai tai, kas padaryta. Augustė nuo rugsėjo jau pirmokė, ir nuotolinis ugdymas jau kiek kitoks. Šįkart pamokoms jau jungiamės. Visa klasė naudojasi Zoom programėle. Jungimasis vyksta pamokomis, pagal tvarkaraštį. Kiekviena pamoka prisijungus vyksta po 30-35 minutes, kitas pamokos laikas skiriamas savarankiškam darbui. Tuomet vaikas arba ilsisi iki sekančio prisijungimo, arba atlieka namų darbus ar tai, ko nespėjo atlikti prisijungimo metu. Užduotys namų darbams skiriamos ne tik pratybų sąsiuviniuose, bet ir ugdymo platformoje EDUKA. 

   Iš viso jungiamės su keletu skirtingų mokytojų - mokytoja, kuri moko pagrindinių dalykų (matematikos, lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo), su Muzikos mokytoja, su Tikybos mokytoja, ir Šokių mokytoja. Visi prisijungimai yra sudėti į TAMO dienyną.

Nuotolinio ugdymo problemos. Savarankiškai, bent jau mano pirmokė, nuotoliniu būdu mokytis nesugeba. Problema, kad tokio amžiaus vaikas nesugeba pats prisijungti per programėlę. Vadinasi, kažkas kitas turi būti kartu su vaiku. Šiuo atveju aš pasiėmiau atostogas, kad galėčiau vaikui padėti mokytis nuotoliniu būdu. Pora savaičių taip "atostogausiu", o kitą laiką (nuotolinis ugdymas dar tęsis iki sausio 30, o galbūt, dar ir ilgiau), teks kažkaip derint darbą su vaiko mokymu. Kaip sekasi vaikams nuotolinėje pamokoje?...Yra šiek tiek chaoso, tad mokytojoms tenka itin stengtis tai suvaldyti. Vienų mokytoja negirdi kalbančių, kiti, turintys tik klausyti, kalba. Ne visi vaikai supranta, į kurį vadovėlio ar pratybų sąsiuvinį žiūrėti ir pan. Vaikams itin trūksta tarpusavio bendravimo, kurį jie gaudavo mokykloje pertraukų metu ar po pamokų. Deja, bet nuotolinėje pamokoje laiko tarpusavio vaikų bendravimui, nelieka. Mokytoja, nuotoliniu ugdymo būdu taip pat negali kontroliuoti kai kurių dalykų, pavyzdžiui, ar vaikas rašo ten, kur reikia rašyti. Štai, pavyzdys mano vaiko. Vyko nuotolinė muzikos pamoka. Išėjau 10 minučių į kitą kambarį. Po pamokos vaikas rodo sąsiuvinį, prirašytą natų. Natos - lietuvių kalbos sąsiuvinyje!

Augustei labai sunku tiek laiko išsėdėti prie kompiuterio vienoje vietoje. Truputį pasėdėjusi ramiai, pradeda rangytis, tarsi būtų "ne savame kailyje".

Nuotolinis ugdymas, nuolatinis vaiko žiūrėjimas į ekraną, labai išvargina vaiką, reikalauja didelio susikaupimo. Štai, kaip atrodė Augustė po pirmos nuotolinio ugdymo dienos pamokų:

Nuotolinio ugdymo privalumai. Na, kol kas vieną tvirtą privalumą nuotolinio ugdymo tikrai radau. Tai - galimybė tėvams tiesiogiai pamatyti, kaip pamokos metu sekasi jų vaikui. Pamokos metu vaikai skaito, atsakinėja į klausimus, rašo, sprendžia uždavinius, piešia. Net eilėraštį, kurį mokėsi mintinai, deklamuoja. Tuomet, tėveliai kuo puikiausiai pamato, kur vaikui dar reikia pasistengti. Po savaitės nuotolinio ugdymo supratau, kad šiuo metu pati jaučiuosi kaip pirmokė. Jaudinuosi dėl kiekvienos vaiko nesėkmės ugdyme, ir lygiai taip pat smarkiai džiaugiuosi už sėkmes. Po tokio ugdymo, dar labiau supranti ir įvertini, koks sunkus mokytojo darbas: viską sukontroliuoti, išaiškinti, tinkamai vaiką įvertinti, sudrausminti ir t.t.

   Augustei dienos apdovanojimas po nuotolinio ugdymo - laikas kieme. Manau, kad tiesiog privaloma po nuotolinio ugdymo nors keletą valandų vaikui praleisti kieme, aktyviai judant. Ko gero, mokytoja galėtų skirti kažką iš namų darbų, susijusių su pamokų temomis, atlikti lauke. Taip vaikus paskatintų eiti į lauką, "pravėdinti galvas" nuo darbo prie kompiuterio ir sąsiuvinių. Augustei visai neblogai pavyko lietuvių kalbos pamokos temą susieti su sniegu: buvo skirta išmokti vieną iš pasirinktų eilėraščių apie žiemą, tad ji ne tik išmoko Martyno Vainilaičio eilėraštį "Sausis" (pirma eilutė - "Sniego soste sėdi Sausis..."), bet ir pasiūlė nulipdyti sniego sostą. Ko gero, ši vaiko išsikelta užduotis davė ne mažiau naudos nei mintinai išmoktas eilėraštis: lavino ne tik vaizduotę, bet ir skulptūrai kurti reikalingus gebėjimus. Vaikas mąstė, kurias "sosto" vietas reikia sutvirtinti, kurias - padailinti ar prailginti. Net grįžus į kambarį, vaikas parsitempė gabalą sniego: "žiūrėsiu, kaip tirpsta sniegas, o paskui iš jo gaminsiu pateikalą!" Ačiū, tau, žiema, kad vaikams ir mums visiems dovanoji sniegą - tobuliausią priemonę ugdymui ir džiaugsmui! 

Paklausus Augustės, ar patinka nuotolinis ugdymas, Augustė atsako "taip".Bet matau, kad vaiko akys visiškai nespindi, džiaugsmo - nulis. Va, darbas su sniegu, kaip mat "įžiebia" šypseną :-)).

O kaip jūsų vaikui (-ams) sekasi nuotolinis ugdymas?