Tas nuotolinis mokymas Augustei buvo taip įgrįsęs, kad ji vis sakydavo: "per nuotolinį noriu pavirsti šunimi". Suprask, maždaug taip, kad būdama šunimi, gulėtų per nuotolinį po stalu kur nors ir nereikėtų sėdėti prie kompiuterio, atlikinėti užduočių. Tad kai tik buvo leistas kontaktinis ugdymas, Augustė labai apsidžiaugė. Aš - irgi. Iš to didelio džiaugsmo pasipylė nelabai džiaugsmingi dalykai. Pastebėjau, kad mergaitė iš mokyklos grįžta pavargusi, pikta. Pamaniau, kad tiesiog vėl turi adaptuotis, priprasti prie klasės triukšmo, mokytis sutelkti dėmesį ir pan. Paėjusi į mokyklą vos keletą dienų, Augustė susirgo. Nieko labai blogo - tiesiog sloga, skaudanti gerklytė. Vis bandžiau suvokti, kaip taip gali būti. Kodėl?...Išsiklausinėju savo panelytės, ir staiga sužinau apie galimą susirgimo priežastį. Pasirodo, mano draugiškoji mergaitė, pasiilgusi klasės draugių, dalinasi su jomis vienu termoso puodeliu. Jau nuo darželio laikų "kaliau" vaikui į galvą, kad negalima su draugais dalintis vienu puodeliu, gertuve, šukomis ir pan. Bet, va, prisimiršo...Pasirodo, tai reikia vaikams kartoti nuolat, kaip kokią maldelę. Paguoda viena, kad Augustė ilgai nesirgo, keletas dienelių - ir vėl į mokyklą.
Bet tas draugių pasiilgimas ir toliau "kišo koją" Augustei. Pamokų metu ji ne mokytojos aiškinimo klausė, ne paskirtas užduotis atlikinėjo, bet intensyviai bendravo su suolo drauge. Mokytoja ėmėsi veiksmų. Dabar Augustė suole sėdi viena. Jos paklausus, ar neliūdna, kad taip nutiko, ji man atrėžė: "niekas nuo manęs dabar nenusirašinės". Hmmm..."Ką ten nusirašinėti, jei išsiblaškiusi pridarai begalę klaidų..." - auklėju Augustę.
Preina dar pora savaičių. Maniškė vėl suserga. Šįkart be slogos, užkimusios gerklės, dar ir kosulys, nedidelė temperatūra. Važiuojame į "karščiavimo kliniką", darome kraujo tyrimą. Vaikas šoke nuo gydytojų su tais baisiais kostiumais. Pasitelkiu visas gudrybes ir dar bala žino ką, kad leistųsi apžiūrima. Prakaitu apsipylusių gydytojų man gaila gal net labiau nei mano rėkiančios septynmetės. CRB ir leukocitai padidėję, kas rodo organizme uždegimą. Bet antibiotikų gydytoja nesiūlo. Paklausius plaučius - viskas tvarkoje. Covid testo atsisakome, jis ir neprivalomas. Žinome, jog nei mes, nei vaikas jokio kontakto su Covid sergančiu neturėjome, o aš kartą per savaitę testuojuosi. Keleto dienų arbatinimui, garinimui, sirupėlių gėrimui jau nebeužtenka. Visos 1,5 savaitės naminėjimo tokiu režimu...
Ir saldaus miegelio...Maniškė tokia visai ne miegalė, bet, organizmas sveikdamas pats prašosi daugiau miego. Pietų miegelio net neprašoma kur nors namie "susisuka guolį".
Tai va, toks tas mūsų kontaktinis ugdymas mokykloje...Su netikėtomis problemomis. Ryt po ligos Augustė jau vėl keliauja į mokyklą. Tikimės, kad bus gerai.
RenataŪselienė
floryte
Raudonas balionėlis
ODISEJAaa
jaldija
Gintarep