Žavingoji Italija

Pagaliau. Seniai laukta ir suplanuota mūsų kelionė atėjo ir praėjo. Žadėjau pasidalinti įspūdžiais ir atostogų tik dviese su vyru vaizdais.

Pirmiausia, pradėsiu gal nuo to, kad neplanavom, bet pamatę pigių skrydžių bendrovėje bilietų į Italiją kainas, kaipmat juos užsisakėme. Po to tik teko vyrui susiderinti su darbu, kad išleistų kelioms dienoms atostogų.

Vis artėjant kelionės datai, planavau maršutus ir visus niuansus. Forumuose pasiskaičiau, kokiuose rajonuose patariama apsistoti, kur pirkti suvenyrus, kokius bilietus kasdieniam važinėjimui įsigyti, kokios maisto kainos ir panašiai.

Skrydis į Italiją iš Vilniaus oro uosto truko apie 3 valandas. Nors galvojome, kad tik dvi, nes, pasirodo, neatsižvelgėme į laiko juostų skirtumus. Pirmąją dieną susiradome viešbutuką, išsipakavome daiktus ir ilsėjomės. Tolimesniems žygiams turėjome dar pilnas tris dienas.

Antrosios dienos rytas labai mus nuliūdino, nes vos pramerkus akis išgirdau griaustinį, žaibus ir siaubingą liūtį už lango. Bet, pasirodo, tai buvo laikina, ne taip kaip pas mus - lyja ištisomis savaitėmis. Po pietų jau pasiėmę savo "amuniciją" iškeliavome ieškoti Koliziejaus.

Nesklandumų patyrėme iš karto, nes pasirodo, liūtis buvo ne tokia menka. Užsemtas visas metro, tad mums nepasiekus savo tikslo vietos buvome visi išlaipinti ir pasiūlyta toliau keliauti autobusais.

Bet pamiklinę savo kojeles ir nesinaudodami jokiais autobusais mes priėjome Koliziejų.

Aplink Koliziejų tiek visokių statinių, kad pirmai dienai mums buvo ką pamatyti ir apeiti.

Šiuo laikotarpiu ten dar žydi rododendrai, turistai vaikšto su marškinėliais trumpomis rankovėmis.

Kad ir nukrypsti, atrodo, ne pagal žemėlapį, bet visada randi ką pamatyti.

Nežinau, ar čia liūties padarinys, ar toks vanduo nuolat teka upėje, bet išvada - tokioj pasiplaukiot nenorėčiau.

Antrosios dienos planas buvo pasiekti Vatikaną. Bet savo žygį pradėjome nuo mažesnių bažnytėlių.

Pastebėjome, kad Roma nepasikuklino savo didingumu ir įspūdingumu.

Ir štai atsiveria Vatikano vaizdas.

Pastebite žmones už manęs? Jie ne šiaip sau stovi, jie laukia eilės prie bilietų patekti į vidų. Eilė nusipirkti bilietą ateina pastovėjus kokias 2-3 valandas.

Viską apžiūrėję, pamatėme, kad mūsų turistinio žemėlapio ribos kaip ir baigėsi, tad pasidavėme savais takais, ėjome į nežinią. Paėjus 4-5 km siauru vingiuotu keliuku, kurio vienoje pusėje buvo didelė plytų siena, kitoje apželdinta aklina tvora, atradome kai ką nuostabaus.

Su vyru sakėme, kad tikrai buvo verta klaidžioti, nes mums atsivėrė visa Romos panorama.

O iš ten jau grižinėjome kitais keliais, nes matėme, kad vėl galime prieiti Koliziejų.

Trečią dieną ėjome jau tik pirkti lauktuvių ir šiaip pasižvalgyti. Atradome kinų kvartalą, kur dėmesį patraukė Augusto parduotuvėlė.

Apėjome kitas bažnyčias.

Atėjome į aikštę, kur pilna šurmulio, muzikos, meno dirbinių.

Tą dieną ilgai nevaikštinėjome, nes nusprendėme grįšti į viešbutį pailsėti ir vakare išeiti apžiūrėti naktinės Romos.

Tad štai tokia trumpa kelionė po Romą. Prisipažinsiu, miegojau labai prastai, nes nerimavau, kaip sekasi vaikams namie su močiute. Bet žinau ir tai, kad su vaikais tiek apėję nebūtume ir tiek nebūtume pamatę.

Rima