Tai antroji žaidimų su mažyliais „porcija“. Visų žaidimų esmė – džiaugtis tuo, ką darai, ir nuoširdžiai tikėti, kad tai – investicija į laimingą vaiko ateitį.
„Labas ir ate”
Vaikai mėgsta kartojimus. Tuo pasinaudojant, galima mažylius išmokyti daugybės dalykų. Kad vaikai skirtų paros laiką, kas rytą pasisveikinkite, kas vakarą atsisveikinkite su visais jums patinkančiais gamtos ar namų objektais. Geriausia tais pačiais žodžiais ir ta pačia tvarka, nes vaikai iš esmės yra konservatoriai ir geriau jaučiasi žinodami veiksmo seką.
Mes turime tokius savo ryto ir vakaro eilėraštukus:
Ryto Vakaro
Labas rytas, saule, labas, labas, labas Ate, ate, saulyte, ate, ate, ate
Ir maži žaisliukai, labas, labas, labas Ir jums, mieli žaisliukai, ate, ate, ate
Labas ir žolele, labas, mašinėle, Ate sakau dainelėms, ate ir mašinėlei
Labas, autobuse, labas, pasakėle. Ate, ate, spintele, ate, palangių gėlės.
Veiksmingiausia pasisveikinant ir atsisveikinant mojuoti, žiūrint į objektą, apie kurį kalbama. Nemanykite, kad vaikams tie patys eilėraščiai pabosta. Priešingai, kartojant įtvirtinamos sąvokos. Po kurio laiko pastebėsite, kad vaikas pats pastebi jam rūpimus dalykus ir pasisveikinti/ atsisveikinti pradeda su visais akiračio objektais.
Jums belieka tik įvardinti daiktus, į kuriuos nukreiptos vaikelio akys, ir džiaugtis vaiko pastabumu, nes mažylis pradės sveikintis su katinais, paukščiais, žmonėmis, atsisveikins su nuvažiuojančiu miesto autobusu...
„Labanaktuko dainelė“
Jūs, tėveliai, šia dainele nušausite du zuikius – paruošite savo mažylį kelionei į sapnų karalystę ir pakartosite kūno dalių pavadinimus, o mažylis puikiai leis laiką, mėgaudamasis jūsų artumu. Dainuokite apie visas kūno dalis (nuo viršaus žemyn), paliesdami ar pakutendami tą kūno dalį, apie kurią dainuojate. Nei melodija, nei ritmas nėra svarbu. Taip pat nesvarbu įmantrios frazės ar eilėdara – svarbu viską daryti iš širdies.
Labanaktis, plaukučiai, labanaktis, labanakt,
Labanaktis, kaktyte, labanakt tau ir šiąnakt.
Akytės ir nosyte, labanaktis, labanakt.
Skruostukai ir lūpytės, ir jums tariu labanakt.
Barzdutei ir kakliukui, labanaktis, labanakt,
Petukai jūs mažiukai, ir jums tariu labanakt...
Dainuodami apie pirštukus, galite įvardinti kiekvieno iš jų pavadinimus (nykštys, smilius, didysis, bevardis, mažylis), švelniai pamasažuodami, paglostydami... Apie pirštukų masažo naudą, neabejoju, jau žinote :)
Mano mažylė labai dažnai užmiega ties keliukais, rečiau – ties bamba :)
„Auklėjamieji paveikslėliai“
Vaikai siaubingai nemėgsta, kai jiems kažkas liepiama: „Neik ant kelio“, „Nemušk draugo“... Tokių negalima situacijų – daugybė. Kaip auklėjimą padaryti įdomesnį? Iš žurnalo išsikirpkite arba iš knygų nusikopijuokite paveikslėlių, kuriuose vaizduojamos įvairios „blogos“ situacijos: ant kelio žaidžia vaikai, mušasi berniukai ir pan. Suklijuokite paveikslėlius ant kartono, sudėkite į įmautes ir susekite – bus sava situacijų knygelė.
Knygelę laikykite vaikui pasiekiamoje vietoje. Vartydami knygelę trumpai pasakokite apie situaciją: „Matai, vaikai žaidžia ant gatvės? Kas gi žaidžia ant gatvės? Gatve važiuoja mašinos. Žaisti reikia žaidimų aikštelėje. Nu, nu, nu vaikams!“ Būtinai naudokite kūno kalbą – skėstelėkite rankomis, klausdami, kas žaidžia ant gatvės, pagrūmokite pirštu, sakydami „nu, nu, nu“, nes vaikai gestus pradeda naudoti greičiau nei kalbą. Kuo šis žaidimas patrauklus vaikams? Vaikas yra situacijos stebėtojas, ne dalyvis, todėl liepimai netaikomi konkrečiai jam, jis taip pat gali grūmoti blogai besielgiančiam...
„Į garažą – šmurkšt“
Aprengti vaikus kartais būna didelė kančia. Jie visada turi daug reikalų, lekia, skuba ir... pyksta, kad trukdai su tokiom smulkmenom, kaip megztinis ar pirštinės. Renkimės kūrybiškai! Mes turime sugalvoję nesudėtingą dainelę – mano mažylė galvoja, jog žaidžiame, o aš galiu ramiai aprengti savo judruolę.
Šmurkšt galvytę į garažą
Į megztinį mažą, mažą
Šmurkšt dešinė, kairė rankytė
Į geltonas rankovytes.
Įvažiuoja ir kojytės
Į šiltas, gražias kelnytes.
Kepurėlė bravo, bravo
Ant galvytės užvažiavo.
Pirštinukės jaukios, jaukios
Jau mažų pirštukų laukia...
Žodžius galima dainuoti ir rimuoti pagal situaciją. Būna, kad mažylė atsisako mautis pirštines. Tada apsimauti jas bandau aš pati. Dažniausiai suveikia „čia mano“ teorija, ir pirštinės vis tiek atsiduria ten, kur turi būti :)
„Stebuklinga skraistė“
Žaidimui reiks kokio nors didelio, tvirto audeklo: rankšluosčio, apkloto ar užtiesalo. Jis gali virsti bet kuo – galimybės neišsemiamos.
Pasodinkite vaiką ant audeklo ir švelniai tempkite, imituodami automobilio burzgimą – po kurio laiko vaikas pats tokiu būdu „vėžins“ lėles, minkštus žaislus...
Ant audeklo paguldykite vaiką, dviese suimkite audeklą už galų, palinguokite – bus puikiausios sūpynės jūsų mažyliui.
Uždenkite audeklu staliuką, palįskite po juo kartu su mažyliu ir žaiskite – turėsite puikiausią žaidimų namelį.
Pasislėpkite po audeklu arba paslėpkite kokį nors vaiko mėgstamą žaislą – lavinsite vaiko atmintį.
Apsigobkite audeklu, pasileiskite greitą muziką ir lakstykite po kambarius, ištiesę rankas į šalis – būsite pats gražiausias kada nors matytas vėjas savo vaikui.
„Atradimų skrynelė“
Šiam žaidimui tinka įvairių dydžių dėžės: nuo batų, buitinės technikos, puodų, net degtukų dėžutės... Tris-keturias dėžes mažėjančia tvarką (matrioškos principu) sudėkite viena į kitą. Į mažiausią dėžutę, kurią mažylis „išlukštens“ paskutinę, dėkite mažą, mielą „atradimą“: sausainį, saldainį, segę į plaukus, kamuoliuką ar kaštoną. Pagrindinę – didžiausią dėžę perriškite kaspinu – vaikams juk patinka išpakuoti dovanas. O maži piršteliai turės darbelio.
Gražių Jums atradimų su savo mažyliais!
Vaiva Žiauberienė
Nuo MK redakcijos: Ačiū Vaivai už tokią gausybę puikių lavinamųjų ir naudingų žaidimų bei užduotėlių mūsų mažiesiems.
