Vasaros metu primygtinai siūlau nuvykti į Klaipėdą

Saulėtą dieną galima pagulėti prie jūros ir pasideginti, o lietingą apsilankyti muziejuje. Dabar papasakosiu apie mūsų šeimos kelionę, kuri truko dar per Mindauginės.

Taigi, pakeliui į Klaipėdą mes sustojome aukščiausioje magistralės vietoje (toje vietoje automagistralė yra iškilusi 160 m virš jūros lygio). Mes sustojome, nes ten yra viešieji ir labai gerai prižiūrėti tualetai, o antra, ten yra gamtos paminklas, akmuo, kuris saugomas mūsų valstybės.

Mūsų kelionė tikrai neprailgo, kadangi labai daug miegojom, paskiau žaidėme, o tada užkandžiavome ir galiausiai atvykome į Klaipėdą.

Pirmą dieną oras mus nelepino, lijo lietus, tačiau mes atradome dar vieną smagų žaidimą, tik vyras pasislėpė su mažyle po skėčiu, kaip ji pradėjo čiupinėti, liesti skėtuką, bandyti jį aplaižyti, paskiau visai atimti. Taip ir žaidė: vyras laikė skėtį, o mažoji bandė jam pagelbėti.

Žinoma, jau iš anksto buvome numatę, kad apsistosime ne viešbutyje, o išsinuomosim butą, kad turėtume virtuvę ir galėtume gaminti valgyti. Butas buvo pačiame centre ir už tikrai patrauklią kainą, tad išties smagiai jame įsikūrėme, ypatingai mažylė.

Pirmą dieną nusprendėme pailsėti, tad vakarienei nupirkome su vyru rūkytos žuvies bei alaus. Mmmmm....niam niam, kaip dabar prisimenu.

Kitai dienai buvome numatę pasivaikščiojimą po Klaipėdą. Pirmiausiai nuvykome į Pilies muziejų. Pilies muziejus yra įsikūręs autentiškose XVI-XVIII a. poternose, tenai mes susipažinome su Klaipėdos pilies bei miesto istorija, pamatėme renesansinės Klaipėdos simbolį, auksinį žiedą su deimantu (kaip žinia, geriausi moters draugai - tai deimantai).

Žodžiu, išties gavome daug naudingos informacijos.

Gaila, kad mažei tas muziejus nelabai patiko, nes ji nuolat zirzė ir visaip rodė, kad jai nuobodu, gal dėl to, kad ten buvo ganėtinai tamsu ir šaltoka? Pilies muziejuje sužinojome įvairias Klaipėdos vardo kilmės hipotezes, kaip pvz. pirmoji kilusi iš kuršiškių žodžių "klaips" (duonos kepalas) ir "edu" (ėdu).

Taigi, "Klaipėda" reiškia "duonos ėdėją". Šita hipotezė man asmeniškai buvo labiausiai prie širdies:) Antroji aiškina iš latviško "klaips" (plokščias, lygus) ir "graikiško "pedon" (žemė). Taigi, "lygi, plokščia žemė". Trečia versija kildina ją nuo tikrinio vardo ir verčia "Klaipėda" kaip "tas, kuris klaipo, kleipia kojas, pėdas".

Na, ir paskutinė, mažai žinoma versija - tai skandinaviškos Klaipėdos šaknys, skandinavų "kleip, klapp" (priplaukti prie kranto) ir skandinavų, vokiečių "oede" (tuščias, negyvenamas kraštas). Taigi, "Klaipėda" reiškia "priplaukti prie tuščio, negyvenamo krašto".

Žinoma, buvo ten ir žemėlapių, kaip pvz. šitas, patvirtinantis dvejopą miesto pavadinimą, Klaipėdą ir Memelį. Beje, "Memelis" galėjo atsirasti iš suvokietinto "Nemunas", kuris buvo tiesiog iškraipytas į "Memelį". Pats vardas "Memelis" iki šiol aptinkamas senuosiuose dokumentuose, ten rašoma "Memela", "Memele", "Mimelburch" ir pan.

Jeigu nesate buvę Pilies muziejuje, tuomet būtinai nuvykite, juk jis visai šalia Klaipėdos kelto. Beje, Pilies muziejaus bilieto kaina vienam žmogui 6 Lt.

Galiausiai mes apžiūrėjome pačią pilį, kas išliko iki šių dienų ir traukėme link Klaipėdos centro. Mane labiausiai sužavėjo prieplauka, kur stovi daugybė mažyčių laivelių. Taip ir norisi užlipti ant denio ir nuplaukti toli į jūrą. Deja, apie tai galima tik pasvajoti, nors kartais svajonėms lemta išsipildyti, reikia tik sulaukti tinkamo momento:)

Po gražios prieplaukos nuvykome į Klaipėdos Teatro aikštę. Oi, kaip ten smagu visur tokios mažytės ir jaukios kavinukės, taip ir kviečiančios užeiti, atsigerti puodelį kavos arba net vyno bokalą. Beje, dabartinės Teatro aikštės vietoje kadaise tekėjo senosios Danės vandenys ir tik XIXa. pradžioje, galutinai užpylus dalį pilies griovių, buvo pastatyti pirmieji namai, o XIX a. viduryje pastatyta ir pati aikštė.

Teatro aikštė vadinama taip, nes nuo XIX a. pradžios ten veikė teatras, dar vadinamas Komedijų namu. Jame vaidino keliaujančios trupės, o jau 1820 m. įvyko pirmasis pastovios trupės spektaklis. Teatro aikštės puošmena - tai 1912m. pastatytas paminklas, skirtas Klaipėdoje gimusiam poetui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui Dachui. Beje, paminklas pastatytas iš visuomeninių aukų.

Pasigrožėję Teatro aikšte, mes traukėme link tilto. Pakeliui aš įamžinau savo koją Vytauto Kazimiero paliktame pėdsake, praėjome centrinėmis gatvėmis ir netikėtai užtikome fontaną-drakoną, kuris buvo pastatytas 2007m. Šalia fontano įrašyta Klaipėdos vardo kilmės legenda, gana įdomi istorija, išties verta pasidomėti ir ją perskaityti.

Paskui pasiekėme Biržo tiltą, tuo metu mūsų mažylė jau išvargo ir smigo tiesiog nešioklėje. O mes su vyru dar atkreipėme dėmesį į šalią esantį paminklą.

Tuomet nuėjome persirengti ir traukėme link kelto, nes suplanavome poilsį prie jūros. Tąkart kelėmės su mašina, tad bilieto kaina vienam automobiliui į abi puses siekė 42 Lt. Jeigu keliaujate be mašinos, tuomet plaukimas keltu Jums tekainuos 2,90 Lt, bet ir daiktų žymiai mažiau telpa:)

Jeigu keliaujate su vaiku, nepamirškite įsidėti duonos arba batono, galėsite pamaitinti išalkusias žuvėdras. Tądien, kai kelėmės keltu, šalia stovėjo "Titaniko" dydžio laivas. Priėję arčiau, jautėmės su vyru lyg kokie tarakonai, labai keistas jausmas, kažin kaip būtų, jeigu plauktume juo?:)

Žinote, man nerealiai patinka eiti link jūros Smiltynėje, nes visas kelias veda mišku ir tu nuolat kvepuoji grynu oru, o aplink vien eglės ir pušys, nuostabus jausmas. Štai dabar užsimerkiu ir vėl viskas stovi prieš akis, rodos, net įkvepiu tą miško orą.

Mūsų mažylė pirmą kartą matė jūrą, džiaugsmui nebuvo ribų. Iš pradžių mes jai parodėm kopas, tuomet ji palietė smėlį, pradėjo ropot ir....pamatė jūrą, kaip ji žviegė:) Tai buvo kažkas nepaprasto, juokiausi ir verkiau iš tos laimės. Kai pagalvoji, kiek mažai reikia vaikučiui iki pilnos laimės.

Po susipažinimo su jūra, mes traukėme link delfinariumo, sugalvojome papietauti ir pasisveikinti su mano pažįstama.

Kad Jūs žinotume, kokį nerealų vaizdą užfiksavome - jūros liūtuko saulės vonias.

Beje, pakeliui mus bandė sugundyti važiuoti su arkliukais, netgi paminėjo, kad kelias 2 km ilgio, bet mes nepasidavėme, o ir gaila man tų arkliukų, aš geriau juos į kokias pievas pasiganyt paleisčiau.

Šalia delfinariumo pastebėjome įspūdingo dydžio laivus, mažė iškart pradėjo rodyt įvairias grimasas ir pozuot prieš fotiką. Žodžiu, apturėjome mini foto sesiją.

Na, ir galiausiai grįžę iki kelto kairėje pusėje pastebėjome jūrmylias. Pasirodo, jog kasmet kiekvieną antrąjį spalio šeštadienį bėgdami Smiltynėje kiekvienas iš mūsų gali įveikti 3 ar 6 jūrmyles ir įsiamžinti ant akmens.

Žinoma, tikiu, kad Klaipėdoje dar yra daugybė kitų įspūdingų vietų, tačiau tąkart tuo ir apsiribojome. Taigi, siūlome ir Jums nuvykti į Klaipėdą ir pasimėgauti saulės voniomis, o kartu ir aplankyti keletą muziejų.