Kaip sako psichologė Sonata Vizgaudienė, jausti baimę – normalu.
Su vaikų baimėmis tenka susidurti visiems tėvams. Tik kai kurie vaikučiai mažiau baimingi ir jautrūs, jiems baimių periodai praslenka tarsi nejučia, o kitiems – baimės pasireiškia gana stipriai. Svarbu suprasti, kad jausti baimę – normalu. Juk šis jausmas žmogui duotas, kad apsisaugotų nuo pavojų. Kai pajaučiame grėsmę, išsigąstame. Jei mes linkę stipriau nerimauti ir pavojus nemažėja, išgąstis perauga į baimę.
Visi žmonės turi savų baimių, vieni bijo aukščio, kiti – vienatvės, treti – mirties, bet svarbiausia, kiek mūsų baimės trukdo mums gyventi.
Vaikai turi daugiau baimių nei suaugę, nes jie tik susipažįsta su pasauliu, kuris jiems atrodo pakankamai grėsmingas. Kiekvienam vaiko amžiaus tarpsniui būdingos tam tikros baimės. Vaikui baimės neatsiranda iš niekur, visada baimė turi tam tikrą konkrečią priežastį. Stebėdamas aplinką, susidūręs su nemaloniais, gąsdinančiais dalykais, matydamas tėvų reakcijas į tam tikrus dirgiklius, vaikutis išmoksta bijoti.
Bijo gydytojų? Pažaiskite situacijas su žaislais
2-3 metukų mažyliams labiau būdingos konkrečių realių dalykų baimės: išsiskyrimo su tėvais, aplinkos pakeitimo, gyvūnų, stiprių garsų, didelių daiktų, tamsių vietų ir situacijų, kuriose kažkas išgąsdino.
Kodėl vaikasi dažnai bijo gydytojų? Nemaloni patirtis ir skausmas tik pamačius baltus chalatus iššaukia baimę. Reikia padėti vaikučiui pamažu jaukintis gydytojus: pažaisti gydymo situacijas su žaislais, pasekti savo sugalvotų pasakų apie tai, kaip mažas berniukas ar mergaitė bijojo gydytojų ir kaip pamažu jam/jai sekėsi tą baimę nugalėti. Sugalvokite paprastą, aiškią nuoseklią istoriją ir kelis kartus per savaitę ją pasekite vaikučiui. Ruošiantis pas gydytoją, priderinkite istoriją prie vaiko būsimos patirties. Taip mažylis pamažu pratinsis prie šių nemalonių išgyvenimų.
Nemenkinkite vaiko baimės
Jei vaikas bijo vandens, priežastis tikrai yra ir ją žinant galima padėti jam įveikti šią baimę. Geriausiai vaikutį prie vandens pratinti pamažu, vieną dieną plaukite vieną koją, kitą – abi, paskui dar prijunkite pilvuką, kartu su vaikučiu tegu prausiasi ir kažkoks mylimas žaisliukas, kuris labai nori maudytis. Jokiais būdais nemenkinkite vaiko baimės, neįkalbinėkite maudytis, o leiskite pačiam pamažu to užsinorėti. Vaikutis gali būti vonioje kartu su jumis ar tėčiu ir stebėti, kaip jums smagu maudytis, po kelių kartų – galbūt ir pats užsinorės prisijungti.
Jei mažylis nenori bendrauti su svetimais žmonėmis - neverskite, mažieji saugiausiai jaučiasi su savo artimaisiais, kiti – kelia nepasitikėjimą. Prie naujų žmonių taip pat pratinkite pamažu. Mažyliai paprastai šią baimę išauga.
Vaikų baimes reikia suprasti ir priimti. Nesumenkinkite baimės sakydami, kad šie dalykai nebaisūs, geriau ramiai, be įtikinėjimų padėti vaikučiui jas priimti ir įveikti. Pati neimkite per daug nerimauti dėl mažylio baimių, nes jis labai jaučia mamytės nerimą ir juo užsikrečia. Visgi jei baimės tokios didelės, kad trukdo kasdienybėje ir įvairūs bandomi metodai nepadeda, kreipkitės pagalbos į specialistus.
Sėkmės žvelgiant baimėms į akis!
