Vilniaus lopšelis-darželis „Krivūlė“
Auklėtoja metodininkė, Aida Makutėnienė
Kaip smagu pedagogams, kai darželyje atsiranda aktyvių, sumanių tėvelių, kurie noriai, iniciatyviai prisideda prie grupės vaikučių ugdymosi ir sudaro galimybes susipažinti su išskirtinėmis profesijomis.
Sykį mūsų priešmokyklinėje grupėje Kristinos mamytė netikėtai pasisiūlė vaikus supažindinti su ląstelėmis, mikrobais bei pačiu tikriausiu mikroskopu ir pravesti apie tai edukacinę pamokėlę.
Jokiu būdu nepraleidome šio pasiūlymo, atvirkščiai, noriai pavietėme Kristinos mamytę, Valstybinių mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro mokslo darbuotoją dr. Rūtą Aldonytę mums plačiau papasakoti apie savo darbą, kuo jis ypatingas.
Pirmiausia vaikai sužinojo, ką veikia mokslininkai biologai, kuo jų darbas svarbus ir ypatingas žmonėms. Vaikai buvo nekantrūs ir nuolat klausinėjo: „Ar moksliniai tyrimai tęsiasi ilgai“, „O tyrimams metai ar du, tai ilgai?“, “O kur tuos tyrimus vėliau panaudoja?“. Dr.Rūta Aldonytė vaikams suprantamai stengėsi paaiškinti ir atsakyti į kiekvieną vaikus dominantį klausimą, o kad būtų visiems aiškiau, multimedija pateikė daug nuotraukų bei iliustracijų. Vaikai sužinojo, kas yra ląstelė, bakterijos, imunintetas, mikrobai. Komentuodama juos mokslininkė pasakojo ne tik apie augalų, bet ir žmogaus ląsteles bei bakterijas.Čia taip pat nesiliovė vaikų klausimai „Kodėl bakterijų negali būti po vieną?“, „Ar gyvūnams irgi taip pat yra?“, “Kaip pasidaro pelėsis?”. Vaikams buvo paaiškinta, kad ne visi mikrobai yra blogi. Gerų ir reikalingų žmonėms yra daug daugiau, todėl nereikia bijoti lauke išsipurvinti. „Išsivolioti purve yra labai sveika, - šypsojosi mokslininkė.
Vaikai taip pat sužinojo, jog kai kurie mikrobai sugadina maistą, o kai kurie – pagardina jį, pavyzdžiui, skanus pelėsinis sūris arba mikrobų pagalba puri duona.
Vaikai žinias apie ląsteles bei mikrobus pratęsė juos nupiešdami, o tuomet jų laukė pati įdomiausia dalis – stebėjimas augalo, šiuo atveju svogūno taip pat jogurto bei žmogaus skruosto ląstelių per mikroskopą .
Ne tik vaikai, bet ir aš su nekantrumu laukiau savo eilės prie mikroskopo, jog galėčiau viską pamatyti . Labiausiai mane žavėjo vaikų emocijos ir jų patirto atradimo džiaugsmas. Nei vienas neliko nusivylęs, nes vaikai galėjo patys savarankiškai pareguliuoti sau mikroskopo okuliarus, jog apžiūros objektas būtų reikiamame aukštyje ir būtų patogu stebėti.
Nuostabiai praleidę laiką, sužinoję daug naujovių bei prisilietę prie tikro mikroskopo, patys pasijutome tarsi moklininkai. Nuoširdžiai padėkojome Kristinos mamytei už šią unikalią galimybę prisiliesti prie tokios paslaptingos mokslininko profesijos.
Labai norėtųsi, jog ir kitų vaikučių tėveliai būtų drąsesni, aktyvesni ir ateitų į darželio grupę papasakoti apie savo profesiją, kuo ji yra įdomi ir ypatinga. Galbūt nuo pat mažų dienų suteiktume galimybę vaikui surasti savąją pašaukimo gyslelę?
