Neretai girdime, kaip vaikai, net ir patys mažiausieji, barasi ar net keikiasi – kaip elgtis tėvams? Darželyje vaikai keičiasi patirtimi ir vieni iš kitų „mokosi“ nelabai gražių žodelių, kuriuos išgirsta namie tėvai. Kaip jiems į tai reaguoti, kaip paaiškinti suprantamiau?
Ir kaip darželio auklėtojos elgiasi tokioje situacijoje, jei vaikai ima tarpusavyje pyktis, negražiai vienas ant kito kalbėti? Iš kur tos priežastys – ar patys tėvai „kalti“?
Apie tai paprašėme pakonsultuoti darželio "Šilagėlė" pedagogės Paulinos Strikaitės.
"Kalbos mokymasis – buvimo žmogumi dalis, o keiksmai – kalbos dalis", - sako psichologijos profesorius dr.Timothy Jay.
Kiekvienas vaikas, atėjęs į mūsų pasaulį, nori iš jo siurbti viską, kas jam yra duodama, jis gaudo visus žodžius, kuriuos girdi aplink save. Vidutiniškai vaikas per diena išmoksta 10 naujų žodžių, tarp kurių gali būti ir keiksmažodžiai, bet jis to nesupranta. Ir juos savo kalboje gali pavartoti nevalingai, nesuprasdamas, kad pasakė kažką blogą. O tėvai ir auklėtojos turi vaikams paaiškinti, kad tas žodis reiškia negražius dalykus, dėl to negalima jo sakyti. Tačiau ant vaiko nereikia šaukti, geriau būti ramiam ir atvirai pasikalbėti, kad tokių žodžių sakyti negalima.
T.Jay sutinka, kad pernelyg audringas reagavimas į vaiko keikimąsi nepadeda – taip žodžiams suteikiama dar daugiau galios. Dėl to galima pasinaudoti įvairiomis strategijomis, kurios gali nuslopinti vaikų keikimąsi:
Ignoruokite. Kai vaikas keikiasi, nekreipkite dėmesio. Perdėta reakcija atkreips dėmesį į vaiko žodžius, kai tuo tarpu kitu atveju tai galėtų būti tik vienkartinis eksperimentas. Taip pat nesijuokite. Tai irgi sustiprins vaiko žodžius.
Nebauskite. Efektyviau pasikalbėti apie keiksmus nei pritaikyti bausmę. Bausdami paskatinsite vaiką vėl naudoti tuos žodžius, kai jis norės reakcijos iš jūsų.
Paaiškinkite savo šeimos vertybes. Kiekvieni namai skirtingi. Paaiškinkite, kad kai kurie žodžiai gali užgauti, o kiti yra tiesiog skaudinantys, įskaitant keiksmus. Pasakykite vaikui, kad tikitės, jog jis gerbs kitus. Ir nesikeikite patys.
Pažvelkite į pykčio šaltinį. Jei vaikas keikiasi iš pykčio, padėkite jam susidoroti su krize. Efektyviau mokyti vaiką pykčio valdymo nei bausti už keikimąsi. Pasikalbėkite apie keiksmus, kai vaikas nurims.
Mokykite pozityvumo įgūdžių. Parodykite, kaip galima susidoroti su problemomis be keikimosi, mokykite kantrybės ir tolerancijos.
Nutieskite kelią ateičiai. Atvirai pasikalbėkite apie keikimąsi ir užgaulius kūno dalių pavadinimus, kad išsklaidytumėte juos gaubiančią mistiką ir užtikrintumėte, jog vaikas kalbėsis atvirai su jumis sulaukęs paauglystės.
Taip pat labai svarbu suvokti, kad dalį keiksmažodžius vaikai gali išgirsti darželyje iš grupės draugų ar vyresnių darželinukų, tačiau daugiausiai vaikai kartoja, tai ką išgirdo namuose. Nors dažnai tėvai linkę kaltinit televiziją ir kitas žiniasklaidos priemones, bet reikia suvokti, kad du trečdaliai tėvų keikiasi prie vaikų, galbūt patys to nesuvokdami. Ir vaikai savo žodyną papildę keiksmažodžiais, keliauja į darželį, kur bendrauja su savo draugais. 
Grupėje pradėjus keiktis bent vienam vaikui, kiti vaikai tai išgirsta ir pradeda atkartoti. Vaikams susipykus tarpusavyje dėl žaislų ar dėl kitų priežasčių pasakytų keiksmažodžių kiekis dar padidėja. Dėl to būtina kontroliuoti nesutarimus ir pasakytus žodžius. Čia pagrindinis vaidmuo tenka auklėtojai. Kadangi auklėtoja grupėje vaikams turi būti autoritetas, į kurį vaikai lygiuojasi. Sumanus ugdytojas mokės nepaklusnų vaiką suvaldyti.
Labai efektyvus būdas sutramdyti vaikų keikimąsi, tai auklėtojoms ir tėvams dalyvauti jų veikloje, žaidimuose, nes vaikai dažniausiai praranda kontrolę, kai būna palikti vieni.Likę vieni vaikai bendrauja taip, kaip gali. Suaugusiojo tikslas – nukreipti vaikus elgtis tinkamai. Paprasčiausias būdas – kartu su vaikais aktyviai, o ne pasyviai leisti laiką. Kuo mažiau auklėtoja formaliai prižiūrės vaikus, tuo didesnį poveikį turės. Tada bus mažiau kivirčų, kurių metu aktyviau vartojami keiksmažodžiai.
Apie darželius ŠILAGĖLĖ: www.silagelesdarzeliai.lt
