Liko 11 dienų iki naujo etapo pradžios. Man jaudulio nemažai, tėtis nusiteikęs ryžtingai, o Timėja mėgaujasi savo vaikyste ir žodžio darželis reikšmės dar nesupranta.
Savo grupės auklėtojos dar nematėme (prašėme perkelti dukrą į kitą grupę), nes kai vyko birželio mėn. susirinkimas jos nebuvo, liepos mėn. darželis atostogavo. Šiuo metu nei direktorės, nei pavaduotojos darželyje nėra, o raštinėje mums negalėjo pasakyti kurią grupę lankys Timėja. Taip kad intriga ir ne kitaip.
Šiuo metu aš labai stebiu Timėją, kaip ji elgiasi su kitais vaikais, kaip jai sekasi dalintis žaislais ir t.t. Ir nežinau nuo ko tai priklauso, bet kartais ji puikiai žaidžia būryje, o kartais nori, kad niekas prie jos žaidžiamo žaidimo ar lėlių nesiliestų. Neseniai buvome Timėjos mažosios draugės gimtadienyje. Mamos ir tėčio tuo metu reikėjo mažai, bet su kitais vaikais ji nenorėjo žaisti, žaidė pati sau viena. Turiu vilties, kad darželyje atsiras vaikų, kurie jai bus mieli ir ji nebus tokia intravertė.
Taip pat šiuo metu stiprinu Timėjos valgymą su šaukštu. Su šakute valgyti sekasi neblogai, košę kabina irgi neblogai, bet jau kai pradeda valgyti sriubą... Gerai, kad namuose gyvena šuo, tai jis padeda palaikyti tvarką. Nes priešingu atveju, kartais kantrybė gali išeiti pasivaikščioti ir ilgai, ilgai nepareiti.
Apie vaiko lengvesnę adaptaciją darželyje straipsnių yra nemažai, bet pagrindinė mintis jų visų yra ta pati – kuo ramesni tėvai, tuo ramesnis ir vaikas. Šiuos žodžius dabar kasdien sau kartoju kaip mantrą.