Tėčio ir Augusto draugystė

Tėvystė toks pats svarbus žingsnis kaip ir motinystė, todėl jam pasiruošti turi ir tėvelis. Nes vaiko auklėjime didelę svarbą turi ir tėtis.

Laukimas

Kol Augustas dar gyveno mamytės pilvelyje tėvelis dar nelabai suprato, ką reiškia būti tėčiu. Bet didėjant pilvukui ir artėjant gimtadieniui vis dažniau tėvelį apimdavo nerimas. Bet stengėsi užmegzti ryšį su Augustu dar pilvelyje. Pridėjęs ausį prie pilvelio, klausydavo mažylio širdutės plakimo, girdėjo, kaip Augustas žagsi mamytės pilvelyje, jautė kaip spiria mažasis futbolistas. Slinko dienos ir tėvelis pamažu ruošėsi būti TĖČIU.

Štai ir aš – tavo berniukas

Tą naktį tėvelis miegojo neramiai ir vis klausinėjo mamytės: „gal jau?“ Ir kaip mamytė pasakė, kad lekiam, jau laikas, visas pasimetęs puolė rengtis. Nuvykę į ligoninę net nesvarstėme, kad tėvelis nedalyvaus gimdyme, jis tiesiog buvo visą laiką šalia. Ir netrukus nei valandėlei tėvelis išgirdo klyksmą. Taip, jums gimė berniukas, pranešė gydytoja. Tėvelis verkė iš džiaugsmo ir laimės. Priglaustam prie mamytės krūtinės mažyliui jis tarė: „Labas, aš tavo tėvelis“. Taip įvyko susipažinimas tarp dviejų šeimos vyrukų.

Mes draugaujam

Tėvelis ant rankų Augustą pirmą kartą paėmė tik grįžus iš ligoninės, bet ir tai labai jautriai ir nedrąsiai. Bijojo, kad mažylis nesuspurdėtų. Nes baiminosi, kad gali kas nors nutikti.

Įsidrąsinęs tėvelis prisidėjo prie mažylio priežiūros: ir maudė, ir migdė, ir sūpavo. Tik sauskelnių nekeitė dar ilgą laiką.

Dabar Augustą nulaikyti ramiai jau darosi sunku, bet tėvelis labai šauniai jį prižiūri, ir valgydina, ir maudo ir rengia. Žaidimus žaidžia ir kartu užmiega.

Gaila, mūsų tėvelis labai mažai būna namie, mato mažylį tik savaitgaliais. Bet greit viskas pasikeis, ir žaidimams bus daugiau laiko.

Nors Augustui jau 7 mėnesiai, bet tėvelis vis dar mokosi būti geru tėčiu. Nes kaip teigia Pasaulinio garso psichologas K. Trimakas: „Kad taptum tėvu, reikia dvidešimties metų“.

Pirmasis birželio sekmadienis paskelbtas Tėvo diena, tačiau, ko gero, tikrai maža šeimų, kuriose ši šventė yra švenčiama. Galbūt dėl to, kad šventės laikomos sentimentaliu dalyku, kai žmonės dalijasi savo jausmais.

O vyrai iš mažens mokomi, kad tikram vyrui sentimentalumas turi būti svetimas. Bet vyrai, kaip ir moterys, nori dėmesio, padėkos, tad tikrai nudžiugtų sulaukę nedidelės dovanėlės ar tiesiog sveikinimo nuo savo vaikų ir žmonų.

Mes būtinai pasveikinsim tėvelį, nes tai pirmoji jo kaip Tėčio diena. O jūs?

Rima

MK: O gal atsirastų drąsus tėvelis, kuris pats norėtų kartais parašyti (atidarytume naują Tėčio rubriką), kaip laukė kūdikio (o gal dabar tik laukia), kokios mintys aplankė, kaip sekasi susidraugauti su mažyliu ir pan. Mamos, paklauskite savo vyrukų ;) Būtų labai šaunu išgirsti ir vyrišką požiūrį, ką manote...