Šlapia lovytė,kaip mes su tuo gyvenam...

Laba diena,norime mes pasidalinti savo istorija kaip kovojam su šlapia lovyte...

Viskas prasidėjo net negalime pasakyti dėl ko.Lyg ir nebuvo stresų jokių.Į darželį nėjom,augom namie lyg ir ramiai. Paulius trečias sūnus šeimoje,visų mylimas,lepinamas.Apie dvejus metus mums jau nebereikėjo sauskelnių,naktį irgi po kokių trijų savaičių nebedėdavom,nes sauskelnės buvo sausos kiekvieną naktį.Tačiau praėjus pusmečiui pradėjo prisišlapinti beveik kiekvienu kartu.Dienos miegas taip pat būdavo šlapias ir labai dažnai:-( Pasiklausus pas gyditoją ką daryti gavom atsakymą,kad laukti.Iki penkių metų tai yra norma ir betkokie tyrimai ar vaistų skirimai tik sulaukus penkių metų.Mums dabar 4,9 metukai ,taigi laukt nebeilgai,nes mes vis dar turime šlapios lovytės bėdą.Ji nebėra tokia dažna,bet per mėnesį kokie penki,šeši kartai tai tikrai.

Kaip mes su tuo kovojame?Ogi paprastais senai žinomais metodais.Po 19 val.jokių skysčių net gurkšnelio negeriame.Į tualetą prieš užmiegant einame kokius penkis kartus,kad išpiltume viską ką tik turime.Jei vaikas užmiega anksčiau tai dar kokį vieną kartą nuvedu miegantį.O miega tai jis labai stipriai.Gali būti,kad tai irgi priežastis šlapiai lovytei.Skaičiau kad dėl stipraus miego vaikas gali net nejusti jog nori į tualetą.Per tuos metus buvo visko ir gėdinome ir guodėme.Tai dabar po kiekvienos sausos nakties abu labai džiaugiamės su Pauliumi,net dar ir močiutei pasigiriame,kad sausa lova.Buvo ir artimūjų tarpe senais laikai,kad prisišlapindavo iki kokių šešių metų,bet sakė pagėrė kažkokių vaistų neurologės skirtų ir praėjo,bet tai buvo senai tai neprisimena kokių.Vyresnieji du sūnūs pridarydavo,bet labai retai tik kokį kartą per metus,tai net negalvojau,kad tai gali būti bėda.Po pirmos klasės tai pasibaigė pas juos.Dar manau gali būti,kad seniau jam labai viduriukai užkietėdavo ir jis tik sykį į savaite pasituštindavo ir tai tik ėmus kokių vaistukų ar vonios pagalbos.Gal tas turinys jam spausdavo ir apsišlapindavo.Sauskelnių nuo tirijų metukų nebesinorėjo dėti,tai taip ir plaudavome patalus kasdiena.Tačiau kai nakvojame pas močiutę,tai sauskelnes nakčiai dar ir dabar uždedame.Močiutė bijo kad nesušlaptu jos lova:-)Šiemet pradėjome eiti į darželį.Tai labai bijojau kaip ten elgtis dėl pietų miego.Ar sauskelnes atnešti,kaip elgtis.Galvojau,kad mano vaikas ten toks vienintelis.Tačiau auklėtojų ir direktorės buvau nuraminta,kad jis ne vienintelis.Sauskelnių sakė nereikia,tik atnešiau paklodėlę neperšlampamą.Jos ten tuos vaikučius kuriems būna bėdelių kelia miego metu ir veda į tualetą.Porą sykių per tuos du mėnesius avarija buvo nutikusi,bet auklėtojos ramiai,be jokio pykčio pasakė man apie tai.Vaikas irgi buvo ramus vadinasi taip pat barti negavo,pasiguodėm abu vienas kitam dėl šlapios lovos aš jį nuraminau,kad gal kito karto nebus ir ramiai ėjom namo.Tiesa vienu metu gėrėme homeopatinius vaistukus,pavadinimų neprisimenu tiksliai.Tai nežinau ar kas tuo metu pasikeitė.O gal poveikis buvo kiek vėliau ir nesupratau.Būnant keturių metų pasikeitė truputį mūsų gyvenimo sąlygos,ritmas tai po to lyg ir skaičius šlapios lovytės nuo tada sumažėjo.Bent jau viduriukų bėdos tikrai prapuolė.Dabar kasdien ir net po kelis kartus padaro.Ir net labai džiaugiasi ir aš kartu turiu pasidžiaugti su juo būtinai,kad padarė didelio reikaliuko.Tai todėl ir manau kad tai taip pat surišta.Tai tiek tam kartui.Gal kas turite kokių patarimų šiuo klausimu lauksiu pasidalinkime:-)Juk tai nėra jokia gėda.:-)