Siūlau aplankyti Aukštadvario regioninį parką

Savo kelionę galėčiau pavadinti "hop-on-hop-off", o tai reiškia, jog mes ne tik vaikščiojome, bet ir daug važinėjome.

Privažiuojame kokią smagią vietikę, išlipame iš mašinos, nueinam, apžiūrim ir vėl sėdame į mašiną ir važiuojame toliau. Žinoma, jeigu norite, Aukštadvario regioninis parkas siūlo Jums pėsčiųjų ir dviratininkų takus, bet mes pasirinkome lengvesnį kelią, nes su mumis buvo laaabai mažas keliautojas - vos 8 mėn. vardu Gabija:)

Visą informaciją apie Aukštadvario regioninį parką galima rasti Trakų turizmo informacijos centre arba, žinoma, internete.

Mūsų kelionė prasidėjo nuo košės valgymo prie Aukštadvario Kristaus atsimainymo bažnyčios, kuri stovi Negasčiaus ežero šiaurės vakarų pakrantėje.

Visai šalia yra įstabaus grožio sodyba, ant pačio ežero kranto, su visais patogumais. Žinokite, mums nerealiai pasisiekė su oru, buvo saulėta ir visur žydėjo gėlės, taip skaniai kvepėjo, kad net nemoku perduoti visų tų jausmų, perpildančių mano krūtinę.

Mūsų antras sustojimas buvo Velnio duobė, Kalvių miške, 4 km nuo Aukštadvario. Ji - gamtos paminklas. Duobės dugnas siekia 150 m, o jos gylis 40 m.

Sakoma, kas pabuvo Velnio duobėje, tas bus laimingas, bet mes nepasiryžome tokiam drastiškam žingsniui. Beje, pravažiuojant Velnio duobę Jūs galite trumpam stabtelėti ir atsipūsti autokartinge. Tą dieną, kai mes lankėmes, kartinge vyko varžybos.

Grįždami iš Velnio duobės į Aukštadvarį, trumpam sustojom prie Aukštadvario Šv.Dominyko vienuolyno.

Toliau nuvykome į Kartuvių (Šibos) kalną.

Žinoma, kad pagonybėje ant šio kalno kardavo neklusnuosius baudžiauninkus, štai iš kur kilęs kalno pavadinimas. Jeigu keliausti su mažu vaiku, tuomet pasiimkite geriau nešioklę, nes vežimelį bus beveik neįmanoma užnešti į viršų.

Kai kopiau su Gabyte į viršų, tai man net pasirodė, kad aš ir vėl tapau nėštuke, nes mažylė nuolat judėjo, spardėsi ir vis bandė išsiropšti iš nešioklės ir eiti pati, nors ji dar ir nemoka:) Tačiau tikslas buvo pasiektas, mes užlipome į patį viršų, kur atsiveria puikus panoraminis vaizdas.

Ten pat galėjome pamatyti Navos ežerą. Kvapą gniaužantis vaizdas, Jūs būtinai turite tai patirti. Žinoma, ant pačio kalno neapsiejo be mini fotosesijos, juk ten taip gražu, tiesiog pasakiškai nuostabu.

Toliau bandėme rasti Aukštadvario dvarą.

Turimame žemėlapyje jis buvo labai neaiškiai pažymėtas, tad mums teko paplušėti, kol jį suradome. Ir ką Jūs galvojate?

O gi dvaras, pasirodo, yra kažkieno nuosavybė, tad mes galėjome regėti jį tik iš tolo.

Tai truputį aptemdė mūsų nuotaikas, bet žinojome, kad kelionėje laukia dar keli lankytinai objektai, tad įsėdome į mašiną ir nulekėme su vėjeliu link Nikronių akmens.

Šis gamtos paminklas yra šalia Verniejaus ežero. Anksčiau jis buvo garbinamas kaip šventas akmuo, jo viršuje iškaltos raidės "MOPT", kurios išvertus į lenkų kalbą reiškia "Mano pinigai čia".

Pasigrožėję šiuo gamtos paminklu, mes traukėme link Veisiejaus ežero, kur buvo padaryta medinė poilsiavietė. Reikėtų pasakyti, kad jau tuo metu mes visi smarkiai išalkome, tad šis sustojimas buvo tiesiog gyvybiškai svarbus mums visiems.

Mes suorganizavome labai smagų pikniką gamtoje. Mmmmmm, net dabar seilės tįsta prisiminus visą tą gėrį, kurį mes valgėme.

Pasistiprinę ir pailsėję, mes sugalvojome aplankyti Verknės upę. Kol važiavome, mūsų mažoji keliauninkė irgi nesnaudė, o žaidė su savo pėdutėmis:)

Mes labai nustebome, kai pamatėme, kad Verknės upė yra tokia švari, jeigu būtume turėję maudymosi kostiumėlius, tai būtinai išsimaudytume.

Paskutinis mūsų numatytas sustojimas turėjo būti Strėvos įgriuva, tačiau pakeliui mes dar sugalvojome sustoti prie Strėvos upelio.

Šis upelis nuolat slapstosi pelkėse ir ežeruose. Jį galima regėti tarp Spindžiaus ir Spindžiuko ežero. Jūs turite ten nuvykti ir pamatyti Strėvos upelį savo akimis, nes tai viena unikaliausių vietų Aukštadvario regioniniame parke.

Na, ir galiausiai mes nuvykome prie Stankos ežero, įsikūrusio šalia Strėvos kaimo. Tenai galima išsimaudyti, pagulėti ant žolytės, pasimėgauti maloniais saulės spinduliais, išsikepti šašlykus, dešreles arba kokias daržoves, vietos tikrai visiems užtenka.

Mes užlipome ant medinio tiltelio, susipažinome su čionykščiais švelniais "gyventojais" ir.... traukėme į Strėvos įgriuvą.

Strėvos įgriuva yra dubens formos, taip vadinamoji "Velnio duobės" sesuo. Pasak legendos, anksčiau toje vietoje buvo smuklė, kurioje girtuokliavo velniai ir laidokai vyrai.

Prasmegus smuklei, atsivėrė gili duobė, o iš apačios sklindantys garsai girdėti dar ir šiandien. Negaliu patvirtinti arba paneigti šių gandų, nes mes tiesiog bėgte bėgom link Strėvos įgriuvos, kadangi visas veiksmas vyko vakare ir mus puolė tiesiog pulkai uodų.

Na, o atgal mus pasisiūlė pavežti geri žmonės, ačiū Jiems labai, nes mūsų mažoji keliauninkė buvo smigus, o ir mes priartėjome prie savo kelionės pabaigos.

Taigi, netingėkite, lipkite į mašiną ir važiuokite aplankyti Aukštadvario regioninio parko.

Nuo MK: Viktorija, tu - šaunuolė. Oho koks reportažas - ir įdomus, ir išsamus, ir naudingas!!!