Simono Rugsėjo 1-oji

Simonas jau pirmokas! Skamba dar keistai ir neįprastai, bet tai tiesa:)

vakar buvo didi diena mūsų šeimai. Mūsų vyriausią vaiką išleidome į pirmą klasę. Emocijų daug, ir jos vos telpa. 

Diena prasidėjo anksti, nes sesė keliavo į darželį, o sūnaus šventė prasidėjo tik po pietų, tad jam nereikėjo anksti keltis, galėjo be vargo, iš lėto ruoštis. 

Pasipuošęs savo uniforma, pasiėmęs glėbį gėlių sūnus iškeliavo. 

Šventė buvo graži, bet gal kiek per ilga. Vaikai jau buvo pavargę, išsiblaškę. Administracijos šventinės kalbos, dvyliktokų pasirodymas, - sveikinimai,- tikiuosi, kad tai išliks vaiko atmintyje bent kuriam laikui, na, o jei pamirš, visada turėsim ką parodyti,kad prisimintų. Nemeluosiu, kai vaiką už rankos lydėjo dvyliktokė, man akyse kaupėsi ašaros. Žiūrėjau į vaiką ir negalėjau patikėti,kad jis jau išaugo, nebe tas mažas bejėgis vaikas, kuriam reikėjo tik mamos ir tėčio.Vyrukas, suaugęs mažas vyrukas.

Labai pergyvenau kaip praeis šventė. O vaikas ne, jis buvo ramus. Laukė, norėjo ir be galo džiaugėsi. Ypatingai dėl to, kad joje dalyvavo ne vien tėvai (mes), bet ir sesė, mažiukas brolis, kuris visą laiką prabuvo vežimėlyje, ir beveik visą laiką pramiegojo, išskyrus tą pusvalandį, kai valgė, Krikšto tėtis ir seneliai. Tokios palydos ko gero galima ir pavydėti. Taip, ši diena visai mūsų šeimai labai svarbi. Gaila, močiutė negalėjo dalyvauti, bet čia jau kaltas didelis atstumas. Seneliam lengviau - 5 minutės ir jie vietoje. 

Susipažinęs su vaikais, gavęs savo vietą ir suolo draugą, pabendravęs su pirmąją mokytoją ir gavęs glėbį dovanų iš mokyklos, vaikas iškeliavo išsišiepęs nuo ausies iki ausies ir jau dabar laukia pirmadienio. 

Šventei užbaigti visi vykome į kavinę šventinių pietų. Susitarėm, kad tai bus maža tradicija, kurios laikysimės kiekvieną Rugsėjo 1-ą. Na, o kaip gi be dovanų nuo artimųjų. Juk tokia diena, PIRMA ir VIENINTELĖ. Maišai maišeliai, dovanos dovanėlės. Nuo saldumynų iki delionių, nuo knygelių iki lavinamųjų galvosūkių- ko tik jis negavo :) 

Džiaugiuosi, kad ši diena praėjo sklandžiai, be neigiamų emocijų ir tik su šypsena.