Šįkart siūlome Jums nuvykti į Estiją

Pačią pirmą savo dieną Estijoje mes aplankėme Jaaniraotų paukščių parką, Ingatsi pažintinį taką, Tartu universiteto gamtos muziejų, Olustverės keramikos ir stiklo dirbtuves bei Estijos radijo ir televizijos muziejų.

Bet apie viską nuo pradžios, gerai?:) Į Estiją mes atvykome paryčiais, nes skubėjome kaip įmanydami greičiau, kad tik spėtume viską aplankyti ir neišvargintume savo mylimos dukrytės. Atvykę į paukščių parką supratome, kad neturime Estijos pinigėlių, bet kišenėje užsiliko Latvijos monetos. Mus pasitiko parko darbuotoja, kuri maloniai mums viską aprodė ir pasakė, kad galės priimti net latus, ir netgi atiduoti grąžą, bet jau estijos kronomis. Mes buvome nerealiai patenkinti. Tame parke tiek daug įvairių paukščių rūšių, kad įsiminimė tik tas, kurias ir taip žinojome, kaip pvz. stručius. Mūsų mažylei laaabai patiko tame parke, ji vis bandė paliesti kokį paukštuką, o jeigu paukštelis išleisdavo dar kokį garselį, tai Gabytę ištikdavo tikrą palaimą. Buvo smagu žiūrėt, kaip džiaugiasi vaikiukas pačiais paprasčiausiai dalykais pasaulyje:) Bet svarbiausia, kad visi paukščiai ir ten gyvenantys žvėrys taip gerai prižiūrimi, kad nejautėme jokios smarvės priėję prie kiekvieno narvelio (ar prisimenate kaip būna zoologijos soduose? va va, ir aš apie tą patį). Po paukščių parko mes traukėme link Tartu universiteto gamtos muziejaus. Oi, jis fantastiškas, dar neteko tokio matyti, nors....nebent Londone, bet tai buvo laaaaabai seniai:) Žodžiu, tas gamtos muziejus Tartu mieste jungia zoologijos ir geologijos muziejų, botanikos bei mikologijos muziejų. Vaikščiodami ir apžiūrinėdami eksponatus pastebėjome nemažai vaikų bei suaugusiųjų, kurie ateina ten ne tik paspoksoti, bet ir pasisemti idėjų savo darbams arba tiesiog tenais pasimokyti. Mes buvome nustebę visa ta eksponatų įvairove, neįmanoma aprašyti visų tų jausmų, kurie mus aplankė. Žinote, man asmeniškai labiausiai patiko dinozaurų skeletai. Jie sužavėjo savo įspūdingais dydžiais. Mažylė irgi klykė iš laimės juos išvydųsi, nerealūs patyrimai. Po gamtos muziejaus nuskubėjome į Olustverę, kur aplankėme keramikos ir stiklo dirbtuvę. Iš pradžių ten buvo Olustverės dvaro degtinės varykla, kurią iš lauko akmenų pastatė Paulas Fersenas. Šiuo metu tenais yra Olustverės turizmo centras bei keramikos ir stiklo dirbtuvė. Tiesą pasakius, kai atvykome, oras mus nelabai lepino, nes prasidėjo lietus ir viskas aplinkui atrodė ganėtinai niūroka, tačiau apsilankius mano minėtoje dirbtuvėje ir apžiūrėję įvairius keramikos, stiklo bei kitus rankdarbius, mes švytėjome iš laimės. Gaila, kad pabijojau nupirkti kokių suvenyrų, nes pamaniau, kad sudaužysiu dar negrįžus namo. Kaip dabar prisimenu, ten buvo tiek daug visokių mielų niekučių ir kainos pasakiškos, tik važiuok ir apsipirkinėk į valias. Tai aktualu ypač mums, moterims:) Kadangi lietus įsismarkavo, mums nieko kito nebeliko, kaip tik važiuoti į kitą muziejų. Mes buvome numatę nuvykti į Estijos radijo ir televizijos muziejų. Žinote, buvo labai įdomu apžiūrėti seniau naudotą techniką, ypač kai aptikome žinomą vardą Sony:) Susipažinę su radijo bei televizijos istorija nuo pirmųjų laidų iki mūsų dienų mes nuvykome į Somos nacionalinį parką. Pakeliui pamatėme keletą nerealių vaizdų, tik gaila neužfiksavome tų vietovių pavadinimus. Ech, ir vis per tą mūsų skubėjimą. Galiausiai pasiekėme Ingatsi pažintinį taką, nerealiai nustebome išvydę kaip jis atrodė dar šių metų balandžio mėn. Jis buvo pilnai užtvindytas vandeniu! Apie tai bylojo pažintinio tako pradžioje iškabintos nuotraukos. Žinote, norėjome pasivaikščioti taku, tačiau pakeliui įvyko nelaimė, kažkas nutiko mūsų mašiniukui. Oi, neklauskite net kas, norėjome tik kuo skubiau pasiekti Viljandį miestą, kur buvome užsakę nakvynę, ir nuodugniau apžiūrėti savo mašiną arba net užsukti į servisą. Ech, labai gaila, kad mašina sugedo būtent tądien, nes Viljandis buvo pasirinktas neatsitiktinai. Aš skaičiau, kad tai viduramžių miestas, pastatytas ant kalvos, o aplink teka gražus ežeras. Taip norėjosi apeiti bent kelias Viljandi vietas, bet atvažiavę ir užsiregistravę nakvynei, mes bandėme išsiaiškinti kas nutiko mašiniukui ir...pamažu sulaukėme nakties. Nuėjome miegučio, o ryte traukėme link Talino, bet nesijaudinkite, pakeliui užsukome į Ford dirbtuves, kur mums, ačiū Dievui, sutaisė mūsų mašiniuką ir mes saugiai traukėme toliau. Taigi, jeigu dar neteko pabuvoti mano minėtuose muziejuose, būtinai nuvykite ir išvyskite juos savo akimis, nepasigailėsite:)