Savaitgalis Kaune

Nors gyvenu Vilniuje, visada buvau ir liksiu kauniete. Taigi dažnokai tenka pabūvoti šiame mieste, o visiems kitiems irgi siūlau apsilankyti. Ypač su vaikais.

Praeitą sekmadienį buvome Kauno muzikiniame teatre dviejų dalių muzikinėje pasakoje "Mažoji burtų fleita". Kas patiko suaugusiajam? Atsinaujinęs muzikinis teatras, muzika ir šiaip keli smagūs juokeliai buvo. Kas patiko vaikams? Maniškis įvardijo karaliaus Zarastro sargybinius. Na, bet jam dabar kariavimo manija, tai nenuostabu. Atkreipiau dėmesį, kad aktyviai atsakinėjo į Papagino klausimus. Kas nepatiko man? Vietomis scenografija galėtų būti ir įspūdingesnė, nuobodokas šiaip. Kas nepatiko vaikams? Reikia nusiteikti maždaug pusantros valandos veiksmui, ramiai sėdėti :) Ko neįvertino vaikai? Nakties karalienės ir kitų arijų. Gaila, jos išties labai gražios. Pastebėjau, kad nelabai suprato ką dainavo, kartais tekdavo į ausį pakomentuoti veiksmą.

Eksperimentas: prieš antros dalies pradžią, paklauskite, ką dabar turėtų rodyti. Maniškis buvo beveik viską pamiršęs ir teko jam trumpai nupasakoti visą pirmą veiksmą.

Ką daryti po spektaklio? Kaune tiesiog būtina apsilankyti senojoje spurginėje. Ši visai netoli, bet yra maža, o ten apsilankyti norėsite ne jūs vieni, tad gali būti grūstis, pikas ar kaip ten dabar madinga sakyti.

Prieš kelias savaites apsilankėme ir Kauno Tado Ivanausko (zoologijos) muziejuje. Vis dar nebrangu, absoliučiai niekas nepasikeitę nuo.. turbūt nuo mano vaiksytės. Vaikams būtina parodyti kaspinuočius ir papasakoti, kad jei neplausi rankų tokie gali apsigyventi ir pas tave. Svarbu išsirinkti gražiausią drugelį. Pamatyti didžiausią ir mažiausią kiaušinius. Suvokti skirtumus tarp kardžuvės, pjūklažuvės ir kūjažuvės. Pamatyti tas kraupias, bet teisingas inscenizacijas - pagavo lapė gaidelį (būtinai sudainuoti, kaip gaidelis nešamas rėkia) ir kaip vilkai pričiupo stirną (tokios pasakos nežinau, bet būčiau dėkingą už pasidalinimą). Pasimatuoti ūgį su stručiu ir dar daug dalykų.. tiesa ta, kad kažkur antram aukšte tėvelių entuziazmas išblėsta, o kartu ir vaikų susidomėjimas.. nesgi tiesa ta, kad vaikams įdomu tai, kas įdomu ir tėvams.

Kaune negaliu nepaminėti ir zoo sodo, bet jame buvau pernai, tai nesiplėsiu. Baisu jį minėti kalbant apie Kauną, nes visada susilaukiu reakcijos - oi taigi ten žvėreliai kankinami. Ką gi, kiek kartų ten esu buvusi su įvairiais savo ir nesavo vaikais, nė karto joks vaikas man nepasakė: ė betgi kokie ankšti narveliai.. o dar ir plytelės apsilaupiusios.. eikim greičiau iš čia.  Vaikai to nemato, jie mato šikšnosparnius, žirafą, pelikanus, varles, gyvates ir kitus gyvūnus. Mums visiems kartais nepakenktų būti kaip tie vaikai, t.y. džiaugtis tuo ką turime. O kaip suaugę galime tik pasidairyti būdų, kaip keisti tai kas nepatinka, bei kokią konkrečia pagalbą galime suteikti.

Rekomendacijos.

Muzikiniame teatre pirkti tik vieną bilietą (bent jau mažiukams). Jie vis tiek sėdės Jums ant kelių, kad geriau matytų.

Zoologijos sode - pasiimti ką užkąsti. Pasižiūrėti gyvūnų maitinimo grafiką.

Muziejuje - pabūti vaikais ir susidomėjus lakstyti nuo eksponato nuo eksponato. Muziejus senas, pasiruoškite tapti animatoriais savo vaikams :)

Spurginėje - man skaniausios su džemu.

Kaune - neskubėti.

p.s. Jei domina kitos lankytinos vietos Kaune, rašykite, tada papasakosiu savo klajones is pernai metų. Neabejoju, kad daug pasikeitimų nebus.