Nors dar tik kelios dienos darželio lankymo praėjo, bet, atrodo, tai tęsiasi amžinybę. Dėl adaptacijos. Sunku, prisipažinsiu.
Ypatingai tikriausiai dėl to, kad Augustė grupėje yra vyriausia - mažesni vaikučiai ramiau priima šį etapą, pastebėjau. O ir mes, realiai, du su puse metų diena iš dienos VISUR kartu. Plius, domėjausi, kad Augustės amžiaus vaikams atsiranda atsiskyrimo baimė...
Taigi, rugsėjo 1-ąją mudvi pabuvom valandą. Rugsėjo 2-ąją - 40 min. Nors, tiesą sakant, ne dviese mes, o dar ir mažiausia sesė. Tai ir apsunkina situaciją - mažylei ateina laikas miegoti, tad tenka man palikt darželį. Su manim kartu iškilmingai namo žygiuoja ir Augustė, nes vaikas isteriškai verkia, jei manęs nemato.
Labai tikiuosi kad neužtruks ta adaptacija pernelyg ilgai ir vaikas pripras bei džiaugsis, eidamas į darželį.
Beje, didelių pirkinių pasiruošimui nebuvo: šiek tiek drabužėlių ir higienos priemonių: drėgnų ir sausų servetėlių, sauskelnių (mes nebenešiojam).
