Paskutinės progos pakeliauti. Prasidėjus darželiui laikysimės rutinos, tad nenoriu Gabijos blaškyti, dėl to stengiamės paskutinėmis "laisvomis" dienomis kur nors išlėkti. Šią savaitę aplankėme jūrą, ateinančią dar skubėsime pasisvečiuoti pas močiutę ir pusseseres. O tada jau tvarkingai į darželį.
Pasiruošimas/krepšelis - nupirktos basutės, skirtos nešioti grupėje. Su laiku suprasiu, ar tikrai tokia avalynė teisingiausia. Dar nusiteikusi pasiūti keletą suknelių, tunikų, kelnyčių. Naktinukų prireiks vėliau, nes kol kas Gabija eis tik pusei dienos.
Su dukryte vis kalbu, kas bus, kai ji eis į darželį. "Už kelių dienų eisi į darželį". "Darželyje žaisi su vaikais". "Darželyje tavimi rūpinsis auklėtoja". "Iš darželio tave pasiimsiu aš" ir pan. Jokių "Ar eisi į darželį?". Pateikiam kaip faktą, kad taip bus ir taškas. O važiuojant pro mokyklą, kur yra darželis, Gabija vis rodo į jį ir sako, kad čia jos darželis (Pavasarį susipažino su juo). Tai vilties suteikia, kad viskas bus gerai.
Mielai vesčiau į teritoją, į žaidimų aikštelę, bet viskas užrakinta.
Miegas kol kas išsiderinęs, bet, kadangi ji geba keltis 8-tą, tai labai nepergyvenu. Ateis ruduo, pradės greičiau temti, ir pripras anksčiau eiti miegoti. Dabar einam 9-tą, užmiega 10-tą.
Suvokiu, kad svarbiausias dalykas ruošiantis, esu aš pati ir tėtis, mūsų nusiteikimas. Veju šalin mintis, kad aš bloga mama, kad vedu vaiką į daržiuką, nors pati namie su mažiuke lieku. Liko susitarti su savo sąmone, susikaupti ir keliauti. O atlaikyti adaptaciją teks vienai - tėčiui komandiruotė. Laikau kumščius ir kraunu daiktus paskutinei mūsų išvykai.
