Pučkorių atodangos vaizdas priblokš tiek jauną, tiek seną

Savo kelionę mes pradėjome Belmonte. Pasivaikščiojome labai gražiu tilteliu, apėjome stadioną, užsukome į eko alėją.

Žinote, tądien oras mus nepaprastai lepino, tad visą laiką mėgavomės švelniais saulės spinduliais. Stovėjome ant tilto ir grožėjomes nepaprastu upės vaizdu.

Tuo metu pasigailėjome, kad nebuvo pasiėmę kokio nors maisto, juk galėjome suruošti smagų pikniką tiesiog ten, apačioje, prie pat upelio. Na, bet ši idėja galios kitam kartui, juk visada būna rytojus:)

Tiesą pasakius, Belmonte labai gražiai sutvarkyta aplinka: visur, kur tik pasuki galvą, iškart pamatai kokį nedidelį tvenkinuką, mielą tiltelį, gražų medelį, žodžiu, jautiesi it sapne.

Pati stebuklingiausia Belmonto dalis - tai malūnas ir čiurlenantis šalia vandenukas. Kiekvienas, apsilankęs tenai, iškart puola fotografuotis prie tekančio vandens, taip vadinamų Belmonto krioklių.

Jeigu išvargote, galima pailsėti ant medinių suoliukų arba jaukiame restorane.

Mane sužavėjo staliukai prie pat vandens, taip romantiška! Žinoma, kainos viename iš restoranų yra gana didokos (bent jau pagal mūsų kišenę), tačiau atsigerti kokių sulčių arba kavos/arbatos siūlyčiau būtent už staliuko su vaizdu į tekančią upę.

Mane labai nustebino jaunieji baidarininkai. Pasirodo, žmonės atvyksta į Belmontą ne tik pasivaikščioti ir pavalgyti, bet dar ir pasiplaukioti upe, pasigrožėti gamtos vaizdiniais.

Pagaliau mes priėjome Pučkorių pažintinį taką. Prisipažįstu, kad ne kartą teko lankytis Belmonte, tačiau net ir nežinojau, kad šalia esantis pažintinis takas yra Pučkorių.

Kai mes ėjome tuo taku, tai visur buvo tiek žalumos, kad net akyse mirgėjo. Širdyje buvo nepaprastai ramu, o siela norėjo dainuoti. Pakeliui buvo nepaprastai gražių ir taip vadinamų intymių gamtos vietelių, kur galėjai pasislėpti su savo šeima nuo pašalinių akių, ramiai išsimaudyti arba pasėdėti ir tyliai pasikalbėti.

Visur yra pilna medinių suoliukų, tad bet kada galite prisėsti ir šiek tiek atsipūsti nuo ilgų pasivaikščiojimų. Kai priėjome Pučkorių atodangą, jau tą pačią sekundę norėjome atsidūrti ktioje atodangų pusėje, kur atsivertų panoraminis Pučkorių apylinkių gamtos grožis.

Beje, Pučkorių atodanga - tai viena didžiausių Lietuvos atodangų. Jos aukštis 65 metrai, plotis 260 metrų. Pučkorių atodanga suformuota Vilnios upės erozijos.

Kitas įspūdingas pažintinio tako sustojimas - tai patrankų liejyklos liekanos. Kadaise ji buvo labai žinoma, savo patranką joje remontavo švedų, rusų (Petro I) bei prancūzų (Napoleono) armijų daliniai.

Visai šalia pastebėjome nedideles tvoreles, kurios, pasirodo, saugo migruojančius varliagyvius. Ši migracija būna kas pavasarį, tad reikia saugoti ir padėti varliagyviams išgyventi jos metu.

Jeigu pastebėsite šalią esantį varliagyvį, tuomet paimkite ir tiesiog perkelkite jį į kitą kelio pusę, arčiau vandens.

Pučkorių pažintiniame take yra įsikūręs įstabaus grožio dvaras, tačiau iš arti jo, deja, mums apžiūrėti nepavyko, kadangi jį saugo didelė tvora. Žinoma, kad šis dvaras gyvavo jau XIV amžiuje.

Jeigu keliaujate su vežimėliu, tuomet susidūrsite su kliūtimi - laiptais. Jeigu turite mažąjį keliauninką, kaip ir mes, tuomet Jums pagelbės nešioklė vietoj vežimo arba vyro pagalba.

Užlipus laiptais, netrukus išvysite gynybinių įrenginių liekanų. Jie buvo sukurti tuo metu, kai Vilnių okupavo Lenkija.

Bet pati gražiausia ir nuostabiausia Pučkorių pažintinio tako vieta - tai panoraminis vaizdas, atsiveriantis nuo atodangos viršaus. Stovėdama ten, apie nieką negalėjau galvoti, tik grožėtis vaizdu.

Patikėkit, kvapą gniaužantis vaizdas, kuris priblokš tiek jauną, tiek ir seną, tad primygtinai siūlau nuvykti į Pučkorių pažintinį taką.