Psichologės patarimas Lolitai ir visoms mamoms: "Pakovokite dėl savo vaikų"

Mama Lolita, dalyvaujanti projekte "Pirmas kartas darželyje ir mokykloje" neseniai atsiuntė nerimo kupiną blogą, iš kurio galima suprasti, jog grupės auklėtojos dėl vaiko elgesio visą kaltę verčia mamai ir sako, koks vaikas netikęs.

Štai kelios mintys iš mamos pasakojimo:

"<...> pasipylė nerimo (ir netgi, sakyčiau, priekaištų) kupini žodžiai apie tai, koks sudėtingas mano vaikas, kad tokių nėra buvę, kad jos baiminasi dėl galimai prasidėsiančių nervinių bėdų. Kad jis iš esmės lyg ir trikdo grupės darbą, kitus vaikus ir t.t., ir t.t. Gal ne viskas buvo išsakyta taip, kaip surašiau, gal ne viską taip auklėtojos turėjo omenyje, kaip pasirodė man, bet aš Jums nuoširdžiai sakau - pravirkau tikrąja ta žodžio prasme. Tokių skaudžių žodžių tikriausiai dar neteko girdėti. Ir skauda ne dėl jų esmės, o dėl to, kad taip kalba apie MANO vaiką. Ką daryti? Klausimas, kurį užduodame ir mes sau namuose, ir auklėtojos, kaskart atėjus į grupę..."

Suskubome pagalbos ir patarimų prašyti psichologės Vikos Aniulienės:

Situacija išties atrodo visa sudirginta ir tokia ištampyta. Mamos nerimas natūralus ir pateisinamas.

Vaiką mes vedame į ugdymo įstaigą ir  tikimės, kad jį atiduodam į specialistų rankas, kurie mokės ir moka susitvarkyt su iškilusiomis bėdomis. Mažiausiai tikimės nepasitenkinimo ir nusiskudimų iš žmonių, kurie dirba savo darbą, dėl to, kad dirba savo darbą.

Mano patarimai mamai:

1. Pasikalbėt su auklėtojom, jei reikės - nueikite ir pas direktorę ir išsiaiškinkite, ne kas blogai su MANO vaiku, bet kas blogai su auklėtojomis? Gal jos nekompetetingos? Gal jos neturi patirties, jei Jums išsako tokius žodžius, kad Jūsų vaikas yra per "sunkus" ir "nepatogus", gal problemų turi jos? Paklauskite, ką pvz. direktorė patartų tokioje situacijoje savo dukrai? Gal savivaldybėje yra skyrius, kuris atsakingas už tokias bėdas? (dažniausiai tie žodžiai pakeičia visą situaciją iš esmės).

2. Jei Jūs auginat sveiką, normaliai besivystantį vaiką, prisiminkit, kad darželiai ir mokyklos yra integruoti, kuriuos taip pat lanko vaikai su įvairiais sutrikimais (pvz. dauno sindromas, sutrikusi raida), su jais tikrai dirbti yra daug sunkiau, bet niekas nesiskundžia. Jūsų vaikas yra tikrai nei "sunkus", nei kuo kitu ypatingas, tiesiog reikalauja dėmesio, nes jaučiasi nesaugiai. Pakovokit už savo vaiką, kad jis gautų tai, ką turi gaut.

Visoms mamoms: visada reikia labai atidžiai įvertint situaciją, bet reikia pripažinti, jog kartais tikrai reikia eiti ir kovot dėl savo vaiko. Aš turiu daug pavyzdžių, kaip kardinaliai pasikeičia bandravimas auklėtojų su vaiku ir tėvais, kai situacija pasiekia direktorę, kuri išgirsta stebuklingą žodį "savivaldybė" ar  "seniūnija".

Sėkmės!