Prisistatymas - Domantas

Šįmet pradėsime eiti į darželį. Jaudinuosi daug labiau nei leisdama pirmąjį sūnų. Tiesa, jau lankome privatų darželį, į kurį eina pusei dienos. Ten adaptavosi greitai ir lengvai, tikiuosi, kad ši patirtis jam padės ir naujame darželyje.

Darželį išrinkome lengvai – tai tas, kurį gavome. Vilniuje nelabai leidžia rinktis darželio (surašai penkis priklausančius pagal rajoną ir tiek), tad kaip jau pasiseka. Gavome tą patį darželį, kurį jau lanko vyresnėlis. Turi trūkumų, bet auklėtojos ramios, aplinka ir grupės sutvarkytos bei nelabai toli nuo namų. Labiausiai jaudinuosi, kad pakliuvome į mišrią 2-4 metų grupę, o manajam tik du, taigi, bus jauniausias.

Mano jaunėlis – kietas riešutėlis. Po truputį mokosi savarankiškai valgyti, pasiprašyti ant puoduko, rengtis. Deja, šie reikalai dar nėra gerai valdomi. Labiausiai jaudinuosi, nes beveik visai nekalba. Žodžių tarimas itin neaiškus. Augdamas su broliu išsiugdė atsparumą menkiems užgavimams ir jau beveik įprato, kai iš jo atima žaislus, tai manau, kad darželyje šie įgūdžiai pravers :D  Kadangi gimęs beždžionės metais, elgiasi atitinkamai: mėgdžioja visus, ypač greitai pasigauna netikusius judesius.  Neabejoju, kad tai bus išbandymas mūsų šeimai.  Yra labai judrus, aktyvus, žingeidus berniukas. Auklėtojos jau dabar tyliai meldžiasi, kad būtų bent truputį ramesnis už pirmagimį, bet nepanašu, kad į tai bus atsižvelgta. Supykęs svaido daiktus ir spardosi, tačiau jei viskas gerai, ramiai žaidžia kamputyje su keliais jam patikusiais žaislais. Labai meilus ir jautrus vaikas, tikiuosi, kad ras petį prisiglausti..

Aš taip jaudinuosi. Mano širdis labai nerami – ar sutars su auklėtoja ir vaikais? Ar mokės apsiginti? Ar sugebės paaiškinti, ko nori? Ar susiras draugų? Ar neprisidarys bėdų sau ir mums? Ar suras ryšį su auklėtoja? Ką gi, netrukus rasime atsakymus į šiuos klausimus.

Ramybės. Tiktai ramybės.