Pradedu lankyti darželį/mokyklą: Prisistatymas

10. Aug 2017, 10:40

Sveiki,

labai džiaugiuosi, jog kartu su sūnumi Dominyku turime galimybę sudalyvauti šių metų Mamyčių klubo projekte 'Pradedu lankyti darželį/mokyklą'.

Mūsų priešistorė. Mamyčių klubą atradau, kai pirmajam sūnui Dominykui buvo keletas mėnesių (šiuo metu jau turime ir 3 metų brolį). Tik pastaruosius keletą metų esu tyli Mamyčių klubo stebėtoja ir skaitytoja. Su pirmuoju sūnumi Dominyku buvome aktyvūs Mamyčių klubo dalyviai - dalyvaudavome įvairiuose konkursuose, rašydavome straipsnelius, keldavome receptus. Šis konkursas atgaivino prisiminimus ir paskatino vėl rašyti. Juolab, kad su Dominyku dalyvavome ir šiame projekte, kuomet jis pradėjo lankyti darželį. Atrodo, jog tai buvo taip neseniai. Visiems sakiau, kad Dominykas, neturėdamas nei dviejų metukų prie darželio adaptavosi labai greitai - vos ne per vieną dieną, nes nuo pat pirmos dienos darželyje liko miegoti pietų miego. Tai jam nebuvo jokia problema. Štai kaip atrodė Dominykas būdamas beveik 3 metukų.

Taigi, nuo tos dienos praėjo jau 5-eri metai ... Dominykas jau baigė darželį. Laikas į mokyklą. Jei gyventume Lietuvoje, tikriausiai nebūčiau pasiryžusi sudalyvauti šiame projekte. Kadangi jau lygiai 1 metai, kaip gyvename Vokietijoje, kyla įvairių jausmų - baimių, abejojimų, pamąstymų, kaip jam seksis mokykloje. Nors Dominykas vienerius metus Vokietijoje lankė darželį, tačiau mokykla ir darželis nėra tas pats.

Dominyko charakteris ir būdas. Vaikas pakankamai tylus, ramus, niekuomet neužgaus, nenuskriaus kitų vaikų, nesivels į konfliktus, priešingai - jų vengs. Jo būdas - globėjiškas, visuomet gražiai elgiasi su broliuku, su draugais, jaunesnėmis pusseserėmis. Labai mėgsta skaityti (žiūrinėti) knygeles. Labiausiai patinka komiksai. Kaip sakau - tiesiog įkrenta į komiksų paveikslėlius ir gyvena juose. Gali daugybę kartų juos skaityti nuo pradžios. Be komiksų taip pat patinka ir pasakos. Kiekvienas vakaras negali praeiti neperskaičius, kad ir trumputės pasakėlės.

Gal kiek per drovus. Kartais nedrįsta prieiti prie kitų, kažko paklausti, paprašyti (tiek prie vaikų, tiek prie suagusiųjų). Šito dar reikėtų pasimokyti. Todėl man kaip mamai, matant tai, kyla baimių, kaip bus mokykloje.

Ką vaikas geba? Būdamas 4-5 metų išmoko rašyti savo ilgą vardą be klaidų. Jau būdamas 5-erių pažinojo visas abėcėlės raides. Kadangi vokiečių kalbos abėcėlė nelabai kuo skiriasi nuo lietuviškos, tai Dominykui nebuvo didelių problemų jas išmokti. Skaityti dar neskaito. Tačiau bandymų buvo. Geba skaičiuoti iki 20 (lietuviškai ir vokiškai), suskaičiuoja nesudėtingus pridėties atimties veiksmus. Turėčiau šiek tiek paminėti, jog Vokietijoje priešmokyklinukai neapkrauti mokslu - jie pereina visas abėcėlės raides, jas spalvina, piešia piešinukus, bet nei jų rašo, nei juo labiau bando skaityti. Su skaičiais lygiai tas pats. Nuspalvina, nupiešia šalia skaičiaus piešinuką, ir kai kada vieną eilutę parašo atitinkamo skaičiaus. Viskas. Tuo ir pasibaigia visas mokslas. Užimtumas darželyje paremtas žaidimais, žaidimais ir dar kartą žaidimais. Vaikai ugdomi taip, jog kuo daugiau patys savarankiškai gebėtų užsiimti sau patinkančia veikla.

Labai džiaugiuosi, kad Dominykas geba sukaupti dėmėsį, susikoncentruoti. Ši savybė labai svarbi pradedant lankyti mokyklą ir ne tik.

Savarankiškumas. Dominykas geba savarankiškai susitvarkyti savo kambarį - nuvalyti dulkes, išsiurbti kilimą, susitvarkyti žaislus, savo rašomąjį stalą. Vaikai yra vaikai. Jie šiuos darbus kartais atlieka su dideliu noru, kartais su paskatinimais (pažadėjimu, kad galės pažiūrėti filmuką). Jei kartais tektų grįžti anksčiau už mamą į namus, alkanas manau neliktų. Moka pats šaldytuve susirasti maisto, užsitepti sumuštinį, pasiimti vaisių.

Žemiau esančioje nuotraukoje - Dominykas paskutinę mokslo metų dieną. Visi priešmokyklinukai per išleistuves būna išmetami (vok. rausschmeisen) iš darželio. Skamba gal baisiai, bet tai tokia tradicija, kai vaikai būna pakilnojami, ar pasiūbuojami tarp auklėtojų rankų ir perduodami tėvams į glėbį. Man patiko ši tradicija. Vaikas pasijunta jau nebe darželinuku. Išeidami iš darželio visi priešmokyklinukai gauna vadinamą Šultiūtę (vok. Schultute). Į ją dedamos visokios dovanos, kurios pradžiugina vaiką pačią pirmąją mokslo metų dieną (šventinę dieną). Jos turiniu pasirūpina tėveliai. Noriu paminėti, kad Vokietijoje rugsėjo 1-oji nieko nereiškia. Toje mokykloje, į kurią eis Dominykas pirmoji mokslo metų diena - rugsėjo 12-ąją. Ir tai yra visiškai normalu. Todėl nenustebkite, kai mūsų straipsnelis apie šventinę mokslo metų pirmąją dieną kiek vėluos.