Poilsis Nidoje - iš savo "kišenės"

Uždirbtus pinigėlius sumaniau išleisti Nidoje!

Į kelionę vykome penkiese: Aš, mano brolis Dovydas su drauge Vitalija ir kaimynai Laura bei Mantas. Ilgai nerimavome, kur reikės nakvoti, nes kainos arba labai didelės, arba niekas nenori turėti reikalų su "nepilnamečiais"!

Labai klaidinga nuomonė apie jaunuolius, neva mes atvykę nusigersime, triukšmausime ir bus nepatenkinti kiti nuomininkai... Mes tenai vykstame pasigrožėti gamta, aplankyti žymias vietas, o ne pabaliavoti...

Pasitarę nusprendėme, kad rūbų ir kitų daiktų dėsimės kuo mažiau, jei tektų miegoti automobilije. Išvykstame.

Nuvykę galiausiai radome poilsio namus, pavadinimu "ZUNDA". Atvirai pasakysiu, kad 34 Lt parai tokiuose namuose yra velniškai daug.... Bent jau šiek tiek jie galėtų tenai susitvarkyti, kažką atnaujinti... Bet kadangi mums tik permiegoti reikėjo, didelės bėdos nebuvo..

Pirmąją dieną mes spėjome aplankyti: Vytauto Kernagio skulptūrą. Jis mūsų labai mylimas ir gerbiamas. Labai gaila, kad neteko jo pamatyti gyvai.

Pasigrožėti Kuršių mariomis! 

 Aplankyti žvaigždžių alėją.

 Apžiūrėti laivelius. Kas tokių nenorėtų...? :)

Po to skubėjome į kopas! Aš jose buvau labai seniai, gal prieš kokius 6 metus... Nuotraukose matysite, kad pas visų nuotaikos nerealios!

Aplankėme žymųjį saulės laikrodį, kuris yra pastatytas ant Parnidžio kopos, nuo kurios atsiveria puikūs vaizdai. 1999-aisiais metais šis laikrodis buvo truputi sugadintas uragano "Anatolijaus"

Vėliau patraukėme link Mirties slėnio.  Ten 1870 - 1872 m. buvo įkurta karo belaisvių - prancūzų stovykla. Dėl blogų kalinimo sąlygų, išsekimo, ligų daug belaisvių mirė.

Jie buvo laidojami čia pat įrengtose stovyklos kapinėse, todėl slėnis ir pavadintas šiuo vardu. Šioje vietoje yra labai daug mažų ir didesnių kryželių, kurie, mano manymu, yra labai seni.

 Kopose mes išbuvome iki 22 val., kol sulaukėme saulėlydžio. Vaizdas - nuostabus. Toks jausmas, kad mes ne Lietuvoje ir išvis, ne šioje planetoje... Pasijutome kaip negyvenamoje saloje, aplink vanduo ir smėlis...mmmm... O turėdami marias laiko, mes surengėme linksmą foto sesiją!

O aš, kaip mažas vaikas, pasidžiaugiau smėliuku, jame sukurdama angelą! Ir visai buvo nesvarbu, kad visi rūbai bus pilni smėlio. hihi.

 Prie didelio noro ir skraidyti galima išmokti... (Taip beskraidant gavau žinutę iš Kaliningrado)

Nusileidus saulei, grįžome namo, pasiėmėme gitarą ir nuskubėjome prie netoliese Kernagio skulptūros esančio suolelio, pakoncertuoti. Buvo nuostabus jausmas sulaukti klausytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių, sulaukti jų aplodismentų bei pagirimų.

Antroji diena nebuvo tokia nuostabi, kadangi labai smarkiai lijo ir, regis, artinosi audra....Bet šį bei tą spėjome pamatyti.

 Taip pat skubėjome aplankyti Nidos švyturio, apie kurį rašė mama Viktorija, bet, deja, du kartus pasiklydome ir vis vien jo neradome.... Ėmė temti, ieškomės nemokamos stovėjimo aikštelės....Deja, tokių čia nėra, na nebent kur galima nemokamai stovėti 1 val.

Skubiai susiradome poilsio namus "Baltija", esančius Pervalkoje. Nuotaika iškart pagerėja susipažinus su namų šeimininke Stasele, kuri tikrai labai maloni, draugiška. Tą dieną spėjome išsikepti dešreles ant laužo, bei pažiūrėti labai gerą filmą "if only" po kurio, visi buvome nusiverkę...

 Trečiają, paskutinę dieną mes nuvykomę į raganų kalną! Manau, šią vietą žino daugelis. Šiame kalne mes sutikome daug raganų, velnių ir kitokių pasakų herojų!

Padėjome velniukui panešti vandenį.

Pažiūrėjome, kieno liežuviai ilgesni!

Atostogos buvo tikrai nuostabios. Nė kiek nepavargome, o pailsėjome!  Jei kas dar nesate buve Nidoje, tikrai siūlau ten apsilankyti, nesigailėsite!

Iki ir sekmės!

Dovilė (doovvile)