Pirmyn į kelionę

Avantiūra! Nusprendžiau išlipti iš komforto zonos ir paspardyti sau užpakalį dėl bereikalingo "scrolinimo" telefone. Bandysiu sudėlioti savo mintis ir mūsų patyrimus tema Darželis.
Esam 4-iese: aš, mama Rūta, tėtis R, Gabija, (būsima darželinukė) ir 3 mėn sesutė Eglutė.
Gabija. Į darželį keliaus be kelių dienų 2 metų ir 5 mėnesių. Viena iš mažesnių pagal savo amžių mergaičiukė, todėl kai kurie vaikai kartais su ja elgiasi kaip su lėlyte (tikiuosi, kad bus grupėje jos amžiaus vaikų). Toks elgesys po kurio laiko pradeda ją gluminti, ir ji tiesiog susiranda veiklos sau vienai. Savarankiška, padūkus, išradinga kaimietukė. Tik leisk jai palakstyt, duok pašokinėt per akmenis, pasitaškyti per balas. Laiminga mažo žmogučio vaikystė kaime.
Nežinau, kaip tokia laukinukė, bet tuo pačiu ir labai jautri, pripratusi visur būti prižiūrima mamos ir tėčio, elgsis ir jausis darželyje.
Gyvename kaimo sodyboje, aplink vaikų nėra, tad, norint, kad visiškai "nesulaukėtų", nutarėm vesti į darželį. Gabija nepratusi būti atskirai nuo tėvų, su svetimais žmonėmis, todėl vasarą po truputį pratinam. Gauna pabūti pas kaimynę ar pas močiutę.
Į darželį leisti nusprendėme dėl kelių priežasčių :
*Socializacija
*Tobulėjimas
*Aplinkos pakeitimas
*Kūdikis namie (3 mėnesių sesutė)
Tikimės, kad darželis "pramuš" kalbėjimą.
Dėl vietos ugdymo įstaigoje pergyventi nereikėjo, rinkomės artimiausią darželį, kuris yra gyvenvietėje už poros km. Man, mamai, ramiau bus, kai vaikas visai netoli, pasiekiamas per kelias minutes. Vaikų grupėje būna apie 15-20. Aplink vien mažos gyvenvietės, tad eilių nėra. Tereikėjo užrašyti ir viskas. Su auklėtoja susipažinome pavasarį, ir greitu laiku planuoju su ja susisiekti, pasitarti dėl pratinimo. Darželis įkurtas mokykloje, tad ir dirba kaip mokykla. Jei atostogos, tai atostogos visiems. Visai smagu.
Taigi - į kelionę be pagražinimų.