Pirmąją savaitę būtų galima vadinti visai puikia, jei ne tas noras pasipešti, pasistumdyti. Ir vieną rytą, prisiklausęs sesės komentarų, kad ji jau didelė ir nenori į darželį, kartojo tą patį.
Atsisveikinimo su akių kontaktu dar nebuvo, jis tiesiog nubėga į grupę, o tėtis išeina. Tačiau auklėtoja sakė, Vakariui sekasi puikiai. Buvo pora avarijų su tualeto reikalais, tačiau kiti kartai sėkmingi, pats valgo ir pavalgo, paverkia tuo atveju, kai kažkuo nepasidalina ar pan.
Pasitarę su auklėtoja, pabandėme penktadienį likti pietų miegui. Auklėtoja klausė kokie ritualai prieš miegą, tai tėtis nulėkė iki namų buteliuko su pienu. Tačiau grįžus nieko neprireikė, nes Vakaris jau miegojo. Pabudęs jautėsi gerai, neverkė. Tačiau buvome sutarę, kad iškart ir pasiimsime po miegelio.
Nuotaiką gadina penktadienio vakare prasidėjęs čiaudulys ir mėginanti bėgti sloga. Bet per savaitgalį matysime, kuom čia viskas baigsis...
Sveikatos berniukui