Pirmoji Saulės savaitė darželyje!

Rugsėjo 6-ąją pradėjome lankyti darželį. Kadangi vyresnis brolis šį darželį jau lanko, tad kelionė į jį Saulei buvo (iki karantino anais metais) ir yra kasdienybė, BET dabar kiek iš kitos pusės. Dabar pati eis į savo grupę, ne tik palydės brolį.

Pirmadienis buvo vienintelė diena, kai aš galėjau įeiti į grupę ir padėti dukrytei persirengti (kitus kartus teks auklėtojai perduoti ir pasiimti vaiką prie laukinių durų). Labai nerimavau, kad negalėsiu pasilikti kartu ir buvau nusprendusi, jei bus daug ašarų, tiesiog išeisime, nepasiliksime grupėje. Tačiau, mano didelei nuostabai, to neprireikė- dar nespėjus man sudėti Saulės lauko rūbų į spintelelę, ji nubėgo į grupę! Ir jokių ašarų! Net atsisveikinti nespėjau. Atėjau po dviejų valandų ir taip pat be ašarų pasiėmiau savo dukrą.

Antradienį irgi džiugiai išsiskyrėme ir atėjau pasiimti jau po trijų valandų. Kai eidama iš darželio paklausiau, kaip praėjo diena, Saulė atsakė, kad buvo juokinga. Pasidomėjau, kas ją prajuokino, o ji ir sako, "prie manęs priėjo vaikutis ir sako man *@**,¢^∆@. Ir man buvo juokinga"- čia tie kringeliai tai kažkokia savita kalba dar nelabai kalbančio vaiko. Saulė kalba jau daug ir aiškiai, jaunesnių draugų neturime, tad jai buvo negirdėta ir juokinga tokia kalba.

Trečiadienį, vos atėjusi į grupės rūbinę, Saulė iškart apsikabino šeimininkutę! Pamačiau pro langą. Kaip man buvo smagu- juk bet kokio žmogaus nepuolame apsikabinti! O tuo labiau su svetimais nesiglėbesčiuoja vaikai. Turbūt viskas ten darželyje gerai.

Ketvirtadienis buvo niekuo neypatinga diena. Ryte nusinešė vieną knygutę su garsais, gal turės noro/ laiko/ galimybę pavartyti.

Na, o penktadienį Saulė dar namie sakė nenorinti į darželį. Tad tą rytą išskyrėme jau su ašaromis. Turbūt pavargo, visgi jau savaitė į pabaigą. Auklėtoja tarstelėjo, kad va, prasideda adaptacija.

Kol kas šią savaitę palikdavau darželyje iki pietų miego, apie 4 val. Kitą savaitę, tikiuosi, viskas bus gerai ir Saulę galėsiu palikti jau iki vakarienės.

Visas dienas, kai pasiimdama dukrytę, paklausdavau auklėtojos, kaip Saulė jautėsi, ką veikė, atsakymas buvo trumpas ir tas pats - "gerai". Labai norėtųsi daugiau atgalinio ryšio.

Savaitgalį kalbėjome apie darželį. Taip pat atsispausdinome įvairių nespalvotų rudeniškų lapų spalvinimui- rytoj nešime į darželį  vaikučių rankytėms lavinti.

Tikrai neeilinė savaitė- ir džiugi, ir truputį su liudesėliu. Tikiuosi, ateinančią savaitę viskas bus smagiau!