Šiandien vykdome dešimtojo Paukštuko užduotėlę – pasigaminti vainikų. Mes juos kabinsime ant lauko sienos ir ant vartų.
Medžiagos – polisterolo atliekos, blizgūs pakeliai nuo kavos, dekoratyvinio medelio šakos, viržio šakelės. Iš polisterolo išpjauname širdelę, ją papuošiame blizgiais popierėliais,
o Birutėlė į polisterolą prismaigsto viržio šakučių. Tėtis pakabina.
Neišmetame ir to gabalo, iš kurio iškirpome širdelę,
ją papuošiame ir tėtis pakabina.
Dar nusipiname iš dekoratyvinio medelio šakučių vainiką,
jį papuošiame blizgiais popieriukais ir polisterolo likučiais.
Tėtis pakabina.
Jau Kalėdų senelis gali pas mus užsukti....
pas jus tikros Kalėdos ateina, mes dar jų nespėjom pagaminti, ačiū už gražų pavyzdį
kaip sauniai sumeistravote papuosimus 👍 😀
Tikrai žaviuosi Gintarės kūrybiškumu. Tai matydamas vaikas tikrai mokosi labai svarbių dalykų. Visų pirmiausiai kurti iš "nieko", o tai rieškia ugdomas ne vartotojiškas požiūris. Atėjus reikalui sukurti ką nors, toks vaikas tikrai nebėgs į parduotuvę, o pradžioj pažiūrės ką turi "po ranka". Tame slypi ir taip daug dabar eskaluojamas ekologiškumas. Taip pat vaikas mokomas džiaugtis kūrybos procesu, kuriame dalyvauja visa šeima. O juk vaikui tai milijoną kartų maloniau, nei panaudoti pirktą daiktą. Kokis vertingas laikas praleistas drauge. Kalendoriaus prasmė yra laukti Didžiosios šventės darant kasdienius gerus darbelius. Vaikas ne visada randa saldainiuką, tačiau juk to ir nereikia. Vadinasi kiekvieną dieną yra netikėtumas. Žodžiu, daug gerų dalykų slypi šiame kalendoriuje. O mums belieka tik padėkoti, kad ir dirbdama mamytė, vis atranda laiko pradžiuginti vaiką, o tuo pačiu savo idėjomis pasidalina ir su mumis. Juk tai tikrai užtrunka. Ačiū, Gintare 😀
Atrodo iš nieko sukūrėte grožį 😀