Palangoje atradome daug nematytų grožybių

Mano mamytė gavo reabilitaciją "Pušyno" sanatorijoje, tad mūsų šeima nuskubėjo jos aplankyti bei pamatyti, kaip atrodo Palanga šiais laikais.

Žinoma, iš pradžių mes labai skaniai pavalgėme "Pušyno" kavinėje, o jau tuomet šuoliavome link jūros.

Mūsų mažylė smigo net neatėjus iki jūros, tad mes ją šiltai apkamšėme ir mėgavomes vaizdais. Man asmeniškai buvo gana šalta, tai galite matyti iš mano aprangos, bet ten buvo žmonių, kurie maudėsi jūroje (data: birželio 25 d., ar ne per šalta?).

Žinokite, aš vien žiūrėdam į juos šalau:)

Na, bet dauguma jų ėjo iš pradžių į pirtį, o jau tuomet šoko į jūrą. Jeigu atvyksite su vaikais, tai Palangos paplūdimyje ir jiems rasite daugybė pramogų.

Žinote, kai nusprendėme grįžti atgal, tai prie mūsų pribėgo maža mergaitė ir šaukė "lelytė, lelytė", o paskui, kaip čiupo Gabiją, o juk ji taip gražiai miegojo, neįtikėtina, bet mūsų saulutė kažką burbtelėjo pro miegus ir vėl įlindo į šiltą antklodę, o mamytė tai mergaitei paaiškino, kad nevalia kelti miegančių:) Žodžiu, prisijuokėme.

Visas kelias link paplūdimio eina mišku, tačiau abejoju dėl gryno oro, nes, nors ir stovi ženklas, draudžiantis mašinoms pravažiuoti, tačiau taksi važinėja pirmyn atgal tuo keliu, kur eina žmonės. Tai buvo didžiausias minusas.

Palydėję mano mamytę atgal į "Pušyną", mes traukėme į Palangos botanikos parką. Šis parkas buvo sukurtas pagal grafo Tiškevičiaus iniciatyvą.

Mums labai patiko tame parke, kadangi ten yra daugybė parko takelių, augančių medžių, tvenkinukų su mažais mielais tilteliais, ten gyvenančių ir atskrendančių paukščių, žodžiu, lyg pasineri į kokią stebuklingą šalį.

Prie pat įėjimo yra paminklas parko įkūrėjams atminti.

Toliau Eglė- Žalčių karalienė. Be abejo, šis paminklas yra gana populiarus ir prie jo rikiuojasi eilės, nes visi nori įsiamžinti. Mums pasisiekė ir nusifotografavome be problemų, tiesiog priėjome ir viskas, o jau paskui....tik žiūrim, kad eina eilės žmonių ir visi buriuojasi prie to paminklo.

Ėjome parko takeliais ir pamatėme vandens telkinuką, kur vaikai maitino gulbes. Mmmmm, nelieka žodžių, reikia tik atsidūrti ten ir mėgautis vaizdu.

Parko viduryje yra pastatyti rūmai, kuriuose yra garsus Gintaro muziejus.

Tąkart mes nusprendėme neiti vidun, nes labai jau tingėjome, oras buvo gražus, norėjosi vaikščioti ir vaikščioti parko takeliais, mėgautis gamta ir kvėpuot grynu oru. Aplinka tiesiog fantastiškai prižiūrėta, ir kaip jie viską spėja?

Labiausiai mane žavi, kai žoliuoja žolytė, šalia pasodintos įvairios gėlės, viduryje pastatytas dvaras ir yra fontanas, arba du...šiaip tai esu pamišusi dėl gražios aplinkos, tvenkinukų arba fontanų, ne kartą sakiau vyrui, kad norėčiau, jog ir mes prie namo turėtume kokį mažą vandens telkinuką arba fontaniuką, o jis vis juokiasi.

Na, bet grįžkime prie Palangos. Nuėję toliau nuo Gintaro muziejaus išvydome Žemaičių kalnelį. Toje kopoje gyveno žmonės (nuo I tūkstantmečio vidurio iki XIII-XIVa.).

XIIIa. gaisro ugnyje žuvo paskutiniai žemaičių būstai, tad kalnelis buvo apleistas, o vėliau jis priglaudė mirusiuosius. XIXa. pab. grafas Tiškevičius pastatė ten pavėsinę.

Paskui mes ganėtinai ilgai ieškojom Birutės kalno. Žinote, vienas minusas ir didžiausias parko minusas tas, kad nėra jokių nuorodų, tiesiog buvo žemėlapis parko pradžioje ir viskas, sukis kaip nori, o parkas laaaaabai didelis su daugybė persipynančių tarpusavyje takų bei takelių. Na, bet mes paklausinėjome pas vietinus gyventojus, ir galiausiai radome Birutės kalną.

Tuo metu kelias į Birutės kalną buvo remontuojamas, taigi, mums su vežimėliu išties nepasisiekė, bet mes įveikėme visas kliūtis (kaip ir visada, žinoma) :)

Birutės kalnas - tai didžiausia Palangos kopa. Nuo XVII a. legenduose ir pasakojimuose Birutės kalnas laikomas supiltu, o kalno supylimas siejamas su Birutės kapu. Beje, šis kalnas baltų istorijoje minimas kaip pagoniška šventykla ir paleobservatorija.

Birutės kalno viršuje yra maži koplytėlė, kuri buvo pastatyta 1869 m., prieš tai ten stovėjo kryžius ir medinė šv. Jurgio koplytėlė.

Nusileidus nuo kalno, Jūs galite pamatyti Birutės skulptūrą, kuri buvo pastatyta 1965 m. simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžinojo poilsio vietoje. Dar galima išvysti Tautos vado ąžuolą, skautų slėnį ir Lurdą.

Mūsų užteko tik Lurdui, kadangi jau buvome ganėtinai išvargę. Beje, Lurdas buvo pastatytas grafienės Antaninos Tiškevičienės iniciatyva, kai jau buvo baigti pagrindiniai parko bei rūmų statybos darbai. Iš tikrųjų Lurdas - tai graži vieta nusifotografuoti arba tiesiog pasėdėti ant suolelio priešais ir parymoti, ką mes ir padarėme.

Po apsilankymo Palangos Botanikos parke mes nusprendėme nueiti pasivaikščioti centre ir, žinoma, prieiti iki Basanavičiaus gatvės. Mes palikome mašiną mokamoje stovėjimų aikštelėje, kadangi Palangoje neįmanoma rasti nemokamų vietų, o jeigu nesumokėsite, tai būkite tikri, kad sumokėsite baudą, kai grįžinėjome, matėme visas eiles užblokuotų mašinų.

Taigi, geriau sumokėkite už parkavimą ir tiesiog mėgaukites pasivaikščiojimu Palangos centre. Iš pradžių pamatėme vaikiškus atrakcionus, dar tuo metu apsitarėme su vyru, kad labai gerai, jog mūsų mažylė per maža šiems atrakcionams, tiesiog paspoksojom ir ėjome toliau.

Man asmeniškai labai patiko pasibūti Palangos centre, nors aš šiek tiek išvargau nuo žmonių kiekio, nes jų ten buvo ogo go. Kai priėjome iki Basanavičiaus gatvės, iškart nusprendėme eiti atgal, nes ten tiesiog netilptume su vežimėliu:)

Žinoma, pakeliui dar stabtelėjome prie Palangos bažnyčios, vieno įdomesnio paminklo ir Gabijos viešbučio.

Žodžiu, mes apturėjome išties smagią dienelę Palangoje, siūlome ir Jums tenai nuvykti.