Niurnbergas - vokiškoji Venecija

Tai - jaukus ir modernus miestas pietų Vokietijoje, menantis 950 metų istoriją. Žavi Kaiserburg – tai didelė valdovų pilis. Pilis statyta XI a. su išlikusia romaninio stiliaus koplyčia.

Reklamines skrajutes perskaitę sužinome, kad kita lankytina vieta – Handwerkerhof – amatininkų kiemelis, muziejus po atviru dangumi, atvaizduojantis viduramžių architektūrą.   

Niurnbergo senamiestis iki II pasaulinio karo buvo tipiškas viduramžių miestelis. Šiandien jis žavi ne tik puikia architektūra, bet ir požemių paslaptimis. Turistams siūlomos kelionės po senuosius požemius, išsidėsčiusius 25000 kv.m. plote, mes su vaiku nesiryžome.

Kitos miesto įžymybės: Šv.Lorenco bažnyčia – vienas įspūdingiausių gotikos pastatų mieste ir miesto teatras – vienas iš didžiausių teatrų Vokietijoje. Mieste gausu muziejų, tarp jų Nacionalinis germanų muziejus, Žaislų muziejus ir DB-muziejus.  Mums labiausiai patiko šio miesto simbolis - besidžiaugiantis angelas. 

Kviečiame su mumis pasivaikščioti po senamiestį, po centrinę senamiesčio aikštę, apžvelgti miesto panoramą nuo Imperatoriaus pilies, aplankyti Rotušę, gotikines bažnyčias ir t.t. Rotušės aikštėje yra toks norų šaltinis – labai gražus statinys.

Ant jo tvorelės reikia rasti du žiedus – kai prisilieti prie vieno iš jų, tai išsipildo senas noras, o prie kito (auksinio) – naujai sugalvotas noras.

O Birutėlė nepraeidavo jokio fontanėlio.

Bevaikščiodami išalkome.

Užsukome  į vieną iš daugelio Niurnbergo kavinių, įsikūrusių tiesiog gatvėje, paragauti garsiųjų frankiškų dešrelių. Niurnbergo dešrelės garsėja jau nuo XV a. Viena dešrelė turi sverti ne daugiau kaip 25 g ir turi būti piršto dydžio.

Taigi, užsisakėme Niurnbergo dešrelių su bulvytėmis, nes troškintų kopūstų nemėgstame. Labai patiko dešrelių skonis, nors ir nepigios, bet verta paragauti. Gaila, kad negalėjome mėgautis alumi, juk „dirbome“ vairuotojais.

Trumpa mažųjų dešrelių istorija: nubausti žmonės buvo laikomi uždaryti, kad numirtų iš bado, bet gerieji miestiečiai sugalvojo gaminti tokio dydžio dešreles, kad pralįstų per rakto skylutę. Taip jie ir maitino nelaimėlius. Na, tais laikais, aišku, rakto skylutė būdavo žymiai didesnė nei dabar. Nuo tų laikų Niurnberge ir išliko tradicija gaminti tokias mažytes, bet labai skanias dešreles.

Ačiū už dėmesį. Bėgu maudytis.

Iki pasimatymo jau kitoje valstybėje!