Nidos ir Juodkrantės grožis

Mes keliavome mašina, tad už keltą iš Klaipėdos sumokėjome 42 Lt į abi puses, plius įvažiavimo į Kuršių Neriją mokestis 20 Lt.

Kaip man ten patinka, juk važiuoji ir aplinkui vien miškai, mano šypsena buvo plati, nuo ausies iki ausies:) Juodkrantę mėgstu dar nuo vaikystės, nes mes visada važiuodavome kartu su šeima ir draugais tenai pailsėti ir apsistodavome "Ąžuolyno" viešbutyje.

Šįkart mes atvykome vienai dienai be jokių nakvynių. Atvažiavome iki Nidos ir ilgai važinėjome po miestą bergždžiai ieškodami nemokamos stovėjimo aikštelės. Tai beveik neįmanoma, sakau "beveik", nes yra viešbučių, svečių namai, kur galima palikti mašiną, jeigu ten apsistojate, jeigu ne, tuomet Jus pasitiks piktas ženklas "Negalima".

Taigi, galiausiai mes pasidavėme ir nusprendėme palikti mašiną centre mokamoje stovėjimo aikštelėje. Tiesą pasakius, aikštelė turėtų būti auksinė pagal jų kainas, už val. jie ima visus 5 Lt, tad mes palikome apvalią sumelę.

Bet tai nesugadino nuotaikos, nes oras buvo tiesiog puikus, švietė saulė, o mūsų laukė nuotykiai, juk mes buvome tiek daug visko numatę. Kai atvykome į Nidą, tuo metu tenai vyko šokiai-pokiai festivaliai, kaip aš vadinu, grojo liaudiškos dainos, žmonės dainavo liaudiškas dainas, žodžiu - programa kaip reikiant:)

Mes pamaitinome mažylę, užsukome į šalią esantį turizmo centrą (reikėtų pasakyti, kad palyginus su kitais turizmo centrais, kuriuose teko pabuvoti iki Nidos buvo pats skurdžiausias, net neradome jokios informacijos apie kitus Lietuvos regionus, tik apie pačią Nidą, bet darbuotoja buvo labai pareiginga, viską mums išaiškino ir parodė kaip, kas ir kur) ir patraukėme link kavinukės, kur būtų mažiau žmonių, nes mes su vyru žiauriai išalkome:)

Kavinukės ilgai ieškoti neteko, jų tenai kiekvienam kampe, tik reikia žiūrėti į kainas, nes jos gana aukštos. Kaip mes mėgstame sakyti, Nidos kurortas yra nors ir Lietuviškas, tačiau mažai jiems įkandomas.

Sočiai pavalgę ėjome ieškoti Parnidžio tako, kuriame yra nerealaus grožio švyturys.

Buvo laaaaabai karšta, tad išgerėme kokį litrą vandens, suvalgėme po dvi porcijas ledų ir tik tuomet pasiekėme išsvajotąjį švyturį. Įspūdingas, tikrai įspūdingas, tik gaila, kad negalima buvo užeiti į vidų ir nors šiek tiek pasislėpti nuo kaitrios saulės.

Jeigu Jūs pasiimsite kartu maisto arba gėrimų, tai ten, šalia švyturio galima pasidaryti smagų pikniką, nes žaliuoja žolytė.

Mes truputį pažaidėme su mažyle ir nusprendėme eiti link paplūdimio.

Aš nešiau mažylę nešioklėje, tad visus daiktus tiesiog sukrovėme į vežimą.

Žinote, kai svečiavomes su vyru Nidoje praėjusiais metais, tuomet aplankėme kopas bei Saulės laikrodį. Šiemet tai būtų neįmanoma, nes paprasčiausiai neužtemptume ten vežimo ir neužtektų laiko apsilankymui paplūdimyje, bet pasidalinsiu praėjusių metų įspūdžiais.

Jeigu tik turite noro ir galimybių, tai užkopkite į patį patį viršų, pasigrožėkite panoraminiais vaizdais, palieskite smėlį, pasėdėkite ten esančioje pievutėje, tiesiog pabūkite tenai, juk žinoma, kad pamažu tos garsiosios Nidos kopos natūraliai yra ir bet kada jų gali paprasčiausiai nebelikti.

Bet grįžkime prie 2010 metų ir mūsų ėjimo link Nidos paplūdimio. Pakeliui matėme labai gražius pastatus ir jų bažnyčią, o tuomet išvydome jūrą.

Valio valio valio!!! Nerealiai džiaugiausi, kadangi labai mėgstu jūrą ir jos kvapą. O kai pabūni prie jos nors ir 10 min., tuomet ir visas kūnas kvepia "jūriškai":) Nepakartojamas ir nuostabus jausmas.

Mažylei irgi buvo daug pramogų, juk mes pasiėmėme jos žaislus, davėme jai pavalgyt bananų bei agurkų, o paskui paleidome, kad galėtų ropoti smėliuku.

Oi, smėlis jai labai patinka, tik matėsi, kad nelabai supranta, kodėl ji čiumpa, o rankoje nieko nebelieka. Ji vis bandė pagriebti smėlį, o jis praslysdavo tarp pirštų, prisijuokėme su vyru.

Paskui mažylė ropojo iki pat jūros, šaukė, kai pamatė jūros bangavimą, vos bandė įlįsti į vandenį, nes nerealiai mėgsta maudytis.

Žodžiu, išties apturėjome smagių akimirkų. Kai pamažu pradėjo šalti, nes saulutė jau nebe taip kaitino, pūtė šaltas vėjas, mes patraukėme atgal. Nuėjome iki prieplaukos, kur pasivaišinome laaaaaabai skania kava....berods, migdolų skonio.

Žinote, jeigu atvažiuosite į Nidą kelioms dienoms, būtinai išbandykite ten siūlomą atrakciją, pasiplaukiojimą laiveliu. Iš Nidos laiveliai plaukia į Minijos kaimą, į Rusnę ir dar daug daug kur, svarbiausia peržiūrėti jų teikiamas programas.

Ai, kaip juokiausi, kai pamačiau tokius a la vandens burbulus, į kuriuos įlenda vaikai ir visaip ten vartosi. Sakiau vyrui, kad manęs nemokamai nepriverstų įlisti, o čia dar ir moka už tokias kankynes.

Jeigu norite pažaisti golfą, tuomet yra specialiai įrengta aikštelė (žinoma, mokama, kokios kainos nežinau, neklausikite, nes nesuprantu golfo išvis).

Taigi, vakare patraukėme link kormoranų kolonijos. Jeigu Jūs važiuojate autobusiuku, tai žinokite, kad jis ten nestoja, ten nėra autobusų stotelės, jeigu Jūs išlipsite, tuomet turėsite eiti pėsčiomis iki Juodkrantės apie 5 km.

Gerai, kad mes važiavome mašina:) Kai pirmą kartą išvydau kormoranų kolonijas, tai net nesupratau, kas tai, nes ten visi medžiai buvo tokios baltos spalvos nuo jų š... :) Šįkart mes stabtelėjome, nes norėjome apžiūrėti viską iš arčiau. Koks ten "nepartojamas" kvapas. Jeigu pakilsite į tokį kalną, galite pamatyti, kaip kormoranų, taip ir garnių kolonijas.

Paskaičiuota, kad 2004 m. ten buvo 2800 kormoranų ir virš 450 pilkųjų garnių lizdų. Gegužės mėn. ten galima išvysti ir jauniklių. Šiaip jau ten gyvena ne tik kormoranai, bet ir beveik 30 rūšių kitų paukščių, o apačioje galima sutikti šernus bei stirnas.

Taigi, apžiūrėję kormoranų bei garnių lizdus, mes nutarėme traukti link Juodkrantės, tačiau mums nepasisiekė, nes mūsų mažylė smigo ir mes nenorėjome jos žadinti.

Tad parodysiu foto iš praeitų metų:) Ką pastebėjau šiais metais, jog tik įvažiavus į Juodkrantę atsirado nerealiai gražių medinių figūrų tiesiog ant vandens.

Tad jeigu dar neteko pabuvoti Nidoje bei Juodkrantėje, tai pirmyn ir kuo skubiau, kol dar vasara:)