Nevala Bertis išdidžiai ir nutrūktgalviškai į skaitytojus žiūri jau iš dviejų knygų viršelių. Pirmojoje – „Nevala Bertis. Dantys“ (išleido leidykla „Nieko rimto“) – jis bijo eiti pas dantistą ir įsivelia į netikėtus nuotykius. Šįkart – dėl ledų. O antrojoje – „Nevala Bertis. Dvokas“ – susipažįstame ne tik su jo šunimi Smirdžiumi, kuris gerai išsipurvino pievoje, kur ganosi karvės, bet ir sužinome apie klasės išvyką į Klėtmiškio pramogų parką, kur dėjosi visokia smagi velniava. Su Berčio istorijų ir iliustracijų kūrėjais kalbėjomės apie baimes, tai, kaip atsirado Bertis, aptarėme jo nuotykius ir knygas, kurias verta skaityti daugiau nei tris kartus.
Kas jus įkvėpė sukurti pirmąją knygą apie Nevalą Bertį?
Davidas Robertsas: Labai norėjau sukurti knygą apie veikėją, kuris turėtų negerų įpročių, nes man tai pasirodė juokinga idėja. O aš mėgstu kurti paveikslėlius, kurie prajuokina.
Kaip gimė jūsų pirmoji knyga?
Alanas MacDonaldas: Mano pirmosios knygos vaikams pavadinimas tiesiog vieną dieną šovė galvon. Tai buvo „Šaunusis spagečių kostiumas“.
Kaip nutiko, kad prisijungėte prie iliustruotojo Davido Robertso kuriant „Nevalą Bertį“?
Alanas MacDonaldas: Davidas Robertsas sukūrė pirmąją iliustraciją, kurioje Bertis buvo dar kūdikis. Tada leidėjas paklausė manęs, ar nenorėčiau parašyti keleto istorijų. Nuo to laiko Berčio serija ėmė populiarėti.
Kaip sugalvojote nevalą Bertį ir ką tuo metu veikėte?
Davidas Robertsas: Važiavau namo autobusu iš parduotuvės ir ėmiau galvoti apie mažą berniuką, kuris nuolatos už blogus įpročius gautų velnių nuo mamos ir tėčio.
Ar bijojote dantisto lygiai taip pat kaip Bertis?
Davidas Robertsas: Taip, baisiai bijojau dantisto ir dar tebebijau, nes turiu labai daug plombų dantyse. Reikėjo valgyti mažiau saldainių, kai buvau mažas.
Iš visų nuotykių, į kuriuos Bertis įsivėlė, kuris buvo jūsų mėgstamiausias?
Davidas Robertsas: Na, išsirinkti vieną mėgstamiausią labai sunku. Man labai patiko, kai Bertis pamatė panelę Bataitę jos zumbos treniruotėje ir kai Bertis vedė savo šunį į dresavimo pamokas.
Tačiau manau, kad visų mėgstamiausias momentas turėtų būti, kai Bertis buvo gimtadienyje šalia baseino ir Berčio šuo į jį prikakojo. Tai buvo viena juokingiausių iliustracijų, kokias man tik yra tekę piešti.
Alanas MacDonaldas: Tas, kuriame Bertis labai labai smarkiai norėjo į tualetą keliaudamas su klase autobusu.
Ar Berčio nuotykius knygose įkvėpė kas nors, ką pažįstate arba įvykiai iš jūsų gyvenimo?
No. Not really. However, children are always telling me that they are like Dirty Bertie and how much they like picking their nose. Some have even showed me their bogeys!
Davidas Robertsas: Ne. Nelabai. Tačiau vaikai man visada pasakoja, kokie jie panašūs į Bertį ir kaip smarkiai mėgsta krapšyti nosį. Ne vienas man yra net parodęs savo snarglį!
Alanas MacDonaldas: Kartais nutinka, kad juos tikrai įkvepia tikri žmonės. Pavyzdžiui, mano sūnus buvo netyčia įjungęs kaimynų signalizaciją, kai prižiūrėjo jų katiną jiems išvykus.
Ką darote, kai sugalvojate nuostabią idėją vairuodamas ar besiprausdamas po dušu?
Davidas Robertsas: Na, jeigu tuo metu vairuočiau automobilį, kur nors atsitrenkčiau arba būčiau suimtas policijos, nes vairuoti aš nemoku. Jeigu taip nutiktų duše – mano studija nėra toli nuo vonios kambario, tad iššokčiau ir nubėgęs užsirašyčiau.
Alanas MacDonaldas: Visada su savimi nešiojuosi užrašų knygelę, kur užsirašinėju idėjas, kai tik jos pasirodo ir nepabėga iš galvos.
Parašykite tris mėgstamiausius žodžius.
Davidas Robertsas: Gūdus, slankioti ir papsėti.
Alanas MacDonaldas: Saulė, paplūdimys, atostogos!
Kuris literatūrinis veikėjas, jūsų manymu, panašiausias į jus?
Davidas Robertsas: Gudrusis Vandeninis Žiurkinas iš knygos „Vėjas gluosniuose“, nes aš labai mėgstu laivus.
Alanas MacDonaldas: Čarlis Braunas iš „Riešutėlių“ komiksų.
Jei būtumėte superherojus, kokia būtų jūsų galia ir kaip atrodytų kostiumas?
Alanas MacDonaldas: Būčiau Žmogus Atsakymas, kuris turėtų atsakymus į visus įmanomus klausimus. Vilkėčiau kostiumą, kuris būtų išmargintas klaustukais.
Koks jūs buvote, kai buvote mažas?
Davidas Robertsas: Išdykęs, bet visada bijantis prisidaryti bėdų.
Alanas MacDonaldas: Labai sportiškas ir mėgstantis konkuruoti, bet tylus mokykloje.
Koks buvo jūsų mėgstamiausias žaislas?
Davidas Robertsas: Turėjau mažą žaislinį triušelį, kurį visada ir visur nešiojausi su savimi, kol kartą atostogaudamas Šiaurės Velse jį pamečiau. Viskas, kas iš jo liko – išblukusi fotografija. Šniurkšt!
Alanas MacDonaldas: Mėgstamiausias mano žaislas buvo žaislinė tvirtovė, kurią man pastatė mano senelis.
Ačiū už atsakymus!
Paskaičiau, suintrigavo, manau mano vaikus sužavės šios knygos.
Rezervavau knygeles bibliotekoje, liko tik sulaukti, kol jas atnes pasiėmęs skaitytojas.
Ačiū už idėją vakarui, nes mes dideli knygų mylėtojai, skaitytojai, nėra vakaro be pasakėlės prieš miegą.