Laiveliui saugiausia uoste, bet ne tam jis buvo statytas..
Išleidus vaiką į darželį, pradėjau pastebėti, kaip jis greit auga ir keičiasi. Kiekvieną dieną atrodo, kad pasiimu kitą vaiką. Pirmus kartus, kai ateidavau pasiimti, būdavo labai keista vaiko reakcija, bėgdavo į kitą pusę nuo manęs, nors ir labai apsidžiaugęs, kad pamatė mane.
Šios savaitės pasiekimu įvardinčiau tai, kad pagaliau pirmas rytas, kai atsisveikinome be ašarų. Tiesiog apsikabinome ir jis parodęs “ate” nubėgo į klasę. Kartu ir labai džiaugiuosi, bet šiek tiek ir liūdna.
Didelę įtaką padarė mūsų auklėtojos, kurioms žemai lenkiu galvą ir tariu ačiū. Nors iš pradžių kėlė įtarimą, kaip tokios jaunos panelės, dar neturinčios savų vaikų, sugebės susitvarkyti, tačiau jos labai greitai rado kelią į mažojo širdį. Ryte kai nenori eiti, užtenka paminėti auklėtojų vardus, ir pasiruošimas pajuda iš mirties taško.
Po truputį pratinamės prie darželio taisyklių. Dažniausiai darželyje vis dar renkasi suaugusį žmogu, vedasi kartu žaisti, sėdi ant kelių auklėtojai, kai skaito pasakas, taip pat neša ir rodo žaisliukus auklėtojoms.
Tačiau dar vienas šios savaitės pasisekimas - nauja draugė. Iki darželio labai bijojęs kitų vaikučių, pagaliau jis išdrąsėjo. Net amo netekau, kai vieną rytą atėjęs į darželį, jis priėjo ir padavė mergaitei ranką. To aš taip greitai tikrai nesitikėjau. Mergaitė už jį vyresnė, kai pratinamos kartu darželyje, mėgdavo jį nustumti ir pasakyti „tu neimk“, „tu neik“. O štai dabar ryte atbėga jo pasitikti,apkabina ir pasisveikinę abu ir eina žaisti. Galbūt, daug kam pasirodys juokinga, bet kai mūsiškis pamatęs kitą vaiką bėgdavo slėptis už mano sijono, tai man šis pasiekimas tiesiog VAU!
Stengiamės namuose pratinti prie tokių pačių taisyklių kaip ir darželyje:
- Prieš valgį nusiplauti rankas;
- Valgome ir geriame tik prie stalo;
- Pavalgę nusivalome stalą;
- Pažaidę su žasliuku, padedame į vietą ir pan.
Darželyje daug vyresnių vaikučių, tai nuo jų nusižiūrėjęs pradėjo labai domėtis žaislinėmis mašinytėmis. Net gi miego draugą meškiną, pakeitė – mašinytė. Aksčiau mašinytės ramiai tūnojusios kampe, tapo aukso vertės ir dabar nepaleidžiamos iš rankų.
Kol kas dar einame po pusę dienos, tačiau nuo kitos savaitės planuoju jau palikti ir pietų miegelio. Gal kažkas turės patarimų, kaip reikėtų elgtis? Gal reikėtų palaukti kol vaikutis atsibus, kad neišsigąstų naujoje vietoje? Ar tiesiog pasitikėti auklėtojomis, kad viskas bus gerai, ir atsipalaiduoti?
Mamytės, kiek jūs dalyvaujate vaikučių gyvenime darželyje, ar prašote auklėtojų, kad aprengtų šilčiau, jeigu šalta? Ar prašote, kad padarytų mišinuką prieš miegą? Kad pasiūlytų per priešpiečius vandens? Ar pasakojete, kas vaikui įprasta namie, kad taip pat būtų ir darželyje? Viskas labai įdomu!
