Ėjo, ėjo ir prabėgo visas mėnuo, kai Sofija lanko darželį. Kol kas rezultatu 3-1 laimime darželio lankymo atžvilgiu. Tikiuosi rezultatai smarkiai nesumažės, nors neaiški slogytė kamuoja antra savaitė....
Sofija darželyje jau miega pietų miegučio. Viskas prasidėjo praeitą ketvirtadienį ir sėkmingai tęsiasi iki šiol. Iš pradžių maniau, kad čia tik ketvirtadienio oro dėka (Vilniuje buvo labai apsiniaukę, lijo, akys pačios lipo) Sofija taip gerai užmigo ir ilgai išmiegojo darželyje. Tačiau ir penktadienį, ir visą šią savaitę nebuvo jokių problemų. Auklėtojų tiegimu, atsigulus ji per 10 minučių užmiega be jokių ašarų ir riksmų. Negaliu patikėti!!! Ir išmiega tiek, kiek reikia. Jei nubunda, pasivarto ir vėl užmiega. Dar labiau negaliu patikėti!!! Namie vakarais mum užmigdyti ją yra tikras iššūkis, tad labai džiaugiuosi, kad bent auklėtojom su ja nėra vargo tuo klausimu :)
Maistas. Valgo maitinama, kartais bando pati. Auklėtojos sako, kad nedidelėm porcijom, bet visada užvalgo.
Puoduko riekaliukai. Antradienį atėjusi jos pasiimti radau sėdinčią ant puoduko. Šiandien ryte irgi pasiprašė. Auklėtojos sako, kad jeigu ji nueina į tualetą ir paėmusi puoduką ima jį judinti - reiškias Sofiją reikia sodinti. Taip mažais žingsneliais puoduko reikalai juda į priekį.
Labai įdomu klausyti, ką apie Sofiją pasakoja auklėtojos. Dabar nebepamenu, kokiu žodžiu ją apibūdino, bet sakykim taip, kad Sofija visada už save pastovi ir savęs skriausti niekam neleidžia. Užtad savo žaislus gina ir jei kas nori atimti, iškart stumia. Klausiau, ar ji neskriaudžia kitų vaikų, nes grupėje yra visai mažuliukų. Auklėtoja nuramino, kad nieko baisaus ji nedaro, viskas įprasta ir normalu. Dar sužinojau, kad Sofija yra labai tvarkinga, nes tvarko ne tik savo, bet ir kitų vaikų žaisliukus.
Kita kalba. Turbūt pamenat, kad mūsų grupėje ugdymas vyksta rusų kalba, nors namie bendraujame lietuviškai? Po mėnesio patirties galiu sakyti, kad nebijokit tėvai rusiškų darželių - pusė grupės sudaro gryni lietuviai su lietuviškais vardais, kita dalis rusų, kurie kalba lietuviškai. Auklėtojos su manimi kalba lietuviškai, su mano vyru - rusiškai, nes jis pats taip nori. Su Sofija kalba dviem kalbom. Valgiaraštis, visa informacija, vaikų vardai ant spintelių užrašyti lietuviškai, grupėje knygelių yra abiem kalbom. Įdomus dalykas nutiko šį trečiadenį, kai namie skaitėme knygelę, kurioje buvo nupieštas meškiukas, Sofija bedė į jį pirštu ir pasakė "miška". Maniau, kad tik sutapimas, bet kitą dieną pasiteiravau darželyje, pasirodo tą dieną grupėje buvo skaitoma knygelė, kurioje buvo "miška". Ar nekenčia lietuvių kalba? Nepasakyčiau, Sofija kaip tik ėmė daug kalbėti, kartoja visus žodžius.
Taigi, toks tas mūsų mėnuo. Labai įdomus ir jaudinantis. Po truputi įsivažiuojam į rutiną. Už savaitės pati grįžtu į darbą, tai prasidės dar didesni nuotykiai :)
