Mano, kaip mamos, emocinis pasiruošimas darželiui

Artėjant didžiajam vaiko gyvenimo įvykiui – darželio lankymui pasipila daugybė patarimų, straipsnių, kaip paruošti vaiką darželiui. Specialistai pataria pradėti gyventi darželio ritmu (keltis, valgyti tuo metu), apsilankyti darželyje, pabendrauti su auklėtojomis, kalbėti su vaiku apie permainas ir panašiai. Tačiau, mano galva, kalbėti reikia ne tik apie vaiką, bet ir apie mamą ir tėtį, kurie tą vaiką išleis į darželį. Manau, kad darželio lankymas mamai yra lygiai toks pat jaudinantis gyvenimo įvykis (gal net ir labiau) kaip vaikui. Taigi, šiame savo įraše norėčiau pasidalinti savo mintimis ir išgyvenimais, kaip jaučiuosi AŠ, mama.

Esu jauna mama. Jaunystė, o gal mano pačios asmenybė, auginant pirmagimę daro savo. Kai laukiausi buvau labai rami, nors ir dirbau, ir magistrinį rašiau, ir net vestuves planavau. Gimdymui ruošiausi labai atsainiai, baimės nejaučiau, viskas buvo labai įdomu. Gimus dukrelei ramybė niekur nedingo – nesijaudinau, jaučiausi savo vietoj, džiaugiausi kiekviena akimirka. Manau, tai juto ir mano dukrelė, nes viskas klojosi puikiai. Neturėjau bėdų dėl pienelio, dėl tuštinimosi, dėl alergijų – nieko. Be baimės ir streso laikinai keitėm gyvenamą vietą ir kraustėmės į užsienį. Dukrytė nieko nepajuto, gal dėl to, kad man ir vėl buvo įdomu ir į viską žiūrėjau kaip į dar vieną gyvenimo nuotykį.

Dabar, artėjant dar vienam nuotykiui vis dažniau imu galvoti, kad šie du metai buvo patys gražiausi mano gyvenime. Neretai imu graudintis, kad nuo rugsėjo viskas pasikeis ir daugiau su savo dukrelė nebebūsiu visą dieną. Nepamatysiu, kaip ji bunda po pietų miegelio ir tyliai šaukia „mama“, nebebus mažų nelaimių ant grindų ar zpitkų, nebekeliausim kas savaitę į biblioteką ar į turgų apsipirkti... Kažkodėl tik dabar pirmą kartą per visą savo motinystės laikotarpį ėmiau jaudintis. Aš nenoriu išsiskirti su savo mažute, nesinori grįžti į darbą... Kita vertus, žinau, jog darželis neišvengiamas ir kad tokių pokyčių mūsų gyvenime bus dar labai daug (tik dabar suprantu, kaip mano mama jautėsi, kai žengiau prie altoriaus). Taigi, stengiuosi susigrąžinti ramybę ir nusiteikti pozityviai, nes kaip jausiuos AŠ, taip jausis ir mano dukrelė.

Džiaugiuosi, kad su tokia mintim sutinka ir mūsų darželio „Klevelis“ direktorė. Pasirašius visus riekiamus dokumentus puoliau klausinėti, kaip organizuoti visą adaptacinį laikotarpį. Ji iškart puolė raminti ir pasakė: „Pirmiausia nusiramink ir nusiteik, kad viskas bus gerai, pati. Tada ir Sofijai bus viskas gerai.“ Į klausimą, ar verta grupėje man pabūti ilgėliau, pažaisti su Sofija, kad ji apsiprastų su aplinka. Ji pasakė, kad jei atsisveikinus, Sofija bus susidomėjusi vaikais, naujais žaislais, man geriausia iškart pasišalinti, kad nebūčiau jai ant akių, bet sugrįžti greitai - po valandos. Vėliau kasdien laiką ilginti – grįžti po dviejų valandų, po trijų, po keturių ir t.t. Direktorės teigimu, svarbu, kad vaikas suprastų, jog mama grįš ir aišku dar lygiai taip pat svarbi pačios mamos emocinė būsena.

Tad su šia mintim gyvenu pastarosiomis savaitėmis. Ramybę kuriu gyvendama darželio ritmu – mokomės keltis anksti, pogulio einam tuo metu, kai einama darželyje. Einam pasivaikščioti iki darželio ir atgal. Stengiuosi džiaugtis paskutinėmis dienomis, kai esame su dukrele kartu visą dieną. Planuojam vėlyvas atostogas prie jūros, daug juokiamės, išdykaujame. Senelių namuose atradome mano vaikystės žaislų dėžę su barbėmis ir visais tais mažais žaisliukais. Kiek mums buvo džiaugsmo – Sofijai buvo smagu tyrinėti tuos naujus žaisliukus, prisėsti ant mažų kėdučių (žiūrėkite nuotrauką). O man pačiai - pačiupinėti kiekvieną tą daiktelį, sugrįžti į vaikystę. Ta popietė buvo stebuklinga, abi buvom mažos mergaitės, džiaugiamės viena kitos draugija, žaidėm ir visokios baimės dėl ateities, dėl darželio, išgaravo.

Šiuo prisiminimu noriu užbaigti savo įrašą. Linkiu visoms mamoms, kurių mažieji šį rudenį keliaus į darželį, atsipalaiduoti, nusiraminti ir pasidžiaugti paskutinėmis dienomis kartu. Bijoti nėra reikalo! Nors naujas mūsų nuotykis-darželis bus motinystės atostogų pabaiga, bet bus ir naujo, dar didesnio nuotykio pradžia. O nuotykiai juk taip įdomu!!! :)