Mama Lina: "Kodėl mano sūnus mušasi darželyje?"

Mama Lina, dalyvaujanti projekte "Pradedu lankyti darželį/mokyklą", sunerimusi parašė mums laišką: "Man labai įdomi specialisto nuomonė, kodėl sūnus mušasi darželyje. Šiaip jis namuose su sese pakovoja, bet būna priežastis, pvz. dėl to paties žaislo ar pan. O darželyje pastumia ar stukteli ir šiaip sau.. labai nesmagus momentas. Moka atsiprašyti ir apkabinti, bet tai įvyksta jau po visko. Kodėl jis taip elgiasi? Ačiū"

Konsultuoja psichologė Sonata Vizgaudienė, www.tevystespsichologija.lt

Tėveliams, auginantiems 2-3 m. vaikučius, dažnai kyla klausimai: „Kas atsitiko su mano mažučiu angeliuku? Gal mes kažką blogai darome, kad jis virsta į mažą velniuką?“. Net pačio taikiausio būdo vaikiukai, būdami 2-3 m. keičiasi, jų raidos uždavinys – tapti kuo savarankiškesniais.

Kadangi jie nebrandūs, tai daro tik tais būdais, kuriais geba. Matydami, kad negali patenkinti savo norų ar, kai kažkas vyksta ne pagal jų pageidavimą, kartoja: „ne, ne, ne, nenoriu, nedarysiu“. O jei tai nepadeda, paprastai daužia, trenkia, spiria, o gal ir spjauna... Nes nesumąsto kitų būdų, kaip pasiekti to, ko nori. 2-3 m. pypliai kovoja siekdami išreikšti save. Patyrę nusivylimą dėl neišsipildžiusių norų, vaikai pradeda suvokti, kad yra ribos jų elgesiui bei pageidavimams ir tai juos siutina bei kelia dar didesnį norą priešintis, kol pripranta prie to, kas neišvengiama – jog gyvenime tenka laikytis taisyklių ir ne viskas galima.

Tėveliams tenka pasitelkti kantrybę ir ramiai, bet aiškiai nustatinėti ribas

Būtina žinoti, kad šio amžiaus mažiukai vis dar gyvena dabarties akimirka, jie sunkiai įsimena žodinius nurodymus, draudimus. Jei vieną kartą kažką pasakėte, kitą kartą greičiausiai teks kartoti kaip naują dalyką. Todėl geriausias būdas įtvirtinti tai, ko prašote, daryti kartu su vaiku. Jei norite, kad jis nusiplautų rankas, einate kartu su juo ir kiek būtina, padedate. Jei iškilo konfliktas su sese, sprendžiate kartu. Parodote ir pasakote, kaip tinkamai pasielgti ir taip daug kartų.

Verta skatinti vaiko savarankiškumą, jį dažniau pasitelkti į pagalbą, padrąsinti darant naujus dalykus, pavyzdžiui: „Aš žinau, kad tu moki pats apsimauti kelnes, bet jei labai nori, galiu tau padėti. Tik sutariam, kad kitą kartą man parodysi, kaip pats moki tai padaryti.“ Ir dažniausiai vaikai tikrai nori parodyti, o dažnai sako: „Žiūrėk, dabar parodysiu.“

Gali būti, kad sūnus tikrai nori bendrauti su kitais vaikais, tik ne visada tai pavyksta, ir problemas bandė spręsti mušdamasis. Vaikui, aišku, reikia sakyti, kad muštis negalima. Bet ką jam daryti, kai supyksta? Todėl pasiūlykite būdų, kaip vaikas galėtų kitaip išreikšti pykti.

Gal užsinorėjęs trenkti kitam, tegul paima kokį plastmasinį plaktuką ir padaužo ten, kur galima, pavyzdžiui į kilimėlį, ar turi kokią pagalvytę, kurią gali pamušti, gal gali apibėgti ratu apie stalą ir pan. To pratinkite namuose, bet taip pat tarkitės su darželio auklėtoja, kad tai berniukas galėtų daryti ir darželyje. Juk piktą energiją reikia kažkur nukreipti, mažam vaikui sunku save suvaldyti, o žinodami žaismingus būdus, jie imliai  jais naudojasi. Tik svarbu pirmais kartais jiems parodyti, kaip tai reikia daryti. 

Norėčiau jus nuraminti, kad daugelis mamyčių ir tėvelių sudėtingesnėse situacijose taip pasijaučia. Skatinčiau Jus labiau pasitikėti savo jėgomis auklėjant vaikučius, nes jie turi jausti, kad tėveliai yra tvirti ir žino, kaip viskas turi būti ☺ Vaikai turi žinoti, kad tėvelių reikia klausyti.

Linkiu sėkmingai įveikti kilusius sunkumus.