Viskas vyko geriau nei gerai! Pirmos savaitės pranoko visus lūkesčius mūsų adaptacijos. Tikrai galvojau, kad lengva nebus. Maniau, kad nenorės lankyti po kelių dienų, nes galbūt atsibos ar pan. Bet ne! Ji nori pas vaikus!
Pirma savaitė buvo lengva, nes mūsų darželis leido kartu būti su vaiku naujoje aplinkoje. Po keleto dienų pradėjau palikti iki pietų miego. Pavalgo pietukus ir važiuojam namo. Antros savaitės pabaigoje jau palikau miegoti. Išsiskyrimai pirmi buvo su ašaromis. Bet taikiau taktiką tokią, kad atsisveikinam ir greit per duris išeinu. Žinoma buvo gaila dukros, bet žinojau, kad grįžti negalima arba ilgai atsisveikinti. Būna rytų susigraudina, bet momentinis laikas. Tai pripratimas gan greitas ir pakankamai lengvas. Kiekvieną rytą noriai rengiasi, ruošiasi į darželį. Vis klausiu ar nori pas vaikus tai visuomet linksi, jog taip.
Veiklos ir užsiėmimų apstu visai dienai mažiukams, tai gryžus po darželio jau būna irzlesnė, nenori kieme nei žaist, nei pabūti. Anksti gulamės miegoti, savaime taip susidėliojo. Tai džiaugiuosi, kad pilnai išsimiegojusi pasitinka naują dieną.Nemažai išmoko per trumpą laiką, tai tik belieka didžiuotis ir džiaugtis savo vaiku.
Auklėtojos su auklyte tikrai nuostabios. Labai rūpestingos. Kiekvieną dieną pasidalina nuotraukomis ką veikia vaikučiai. Užtai joms didelis AČIŪ! O aš galiu visiškai ramia širdimi palikti Luknę.
