Apie valdorfo darželį galėčiau kalbėti daug :) bet tik kaip iš mamos, kurios vaikas lankė šį darželį 4 metus (ir pradėjo lankyti antras vaikas), pozicijos, nes aš nedaug nusimanau apie jų filosofiją ar edukacinius principus. Mano žinios atėjo iš mano patirties, įspūdžių, ir aš galiu drąsiai pasakyti, kad sprendimas leisti vaiką į tokį, kažkiek kitokį, darželį, tikrai pateisino mūsų lūkesčius ;) Mielai būčiau leidus ir į valdorfo mokyklą, bet mums gana toli iki jos, na ir, žinoma, pinigai... nusprendėme geriau antrą dukrytę leisti į valdorfo darželį.
Valdorfo darželis - tai daug kūrybiškumą išlaisvinančių saviraiškos būdų įvairovė, tai laukas bet kokiu oru, tai lėtas gyvenimo tempas gamtos ritmu, tai galimybė būti kokiu nori ir kuo nori (čia bėgioja princesėš su karūnom, fėjos su burtų lazdelėm, riteriai su mediniais kardais, drakonai), tai laisvė žaisti, kurti (čia apversti suolai tampa tvirtovėm, o stalai - teatro scena), tai bendruomenė su tradicinėm talkom, žygiais, šventėmis, tai nuostabus šviežių kepinių (ypač duonos) kvapas, kuris pasitinka kiekvieną rytą vos įžengus pro duris :) Čia nėra išmaniųjų ekranų, plastikinių žaislų, čia nedaromi parodomieji šou, kai perrengti vaikai sustatomi deklamuoti eilėraščius, čia tėvams nereikia gaminti darbelių rudenėlio ar kokiai kitai šventei, nes čia tiesiog nėra vietos konkurencijai, puikybei, dirbtinumui...
Rudenį vaikai kulia grūdus, iš medaus, spanguolių ir kitų stebuklingų ingridientų gaminasi stiprybės gėrimą, verda obuolienes, kepa pyragus :) ir jie viską daro patys, net mažiukai gali prisijungti ir pertrinti uogas ar pan.
Visi vaikai su džiugesiu gamina popierinius žibintus, ruošia nukštukų vaidinimą-žaidimą ir lapkričio pabaigoje vyksta nuostabi Žibintų šventė, kai susirenka tėvai, stebi vaikų ir auklėtojų rodomą žaidimą apie nykštukus ir vėliau visi kartu jau prietemoje, pasišviesdami sau kelią tik vaikų pagamintais žibintais, eina į miško gylumą, kur jau laukia kūrenamas laužas bei nykštukų paliktos vaišės, čia skamba dainos, dalinamąsi arbata ir užkandžiais :) Magiškas, paslaptingas ir jaukus vakaras :)
Visą gruodį vyksta pasiruošimas gražiausiai metų šventei - Kalėdoms. Nuostabi tradicija - Advento skaitiniai. Kas vakarą ateina kurio nors vaiko vienas tėvų, jaukiai įsitaiso vaikų apsupty ir skaito vaikams knygą :) Visas darželis, visi vaikai gyvena Kalėdų laukimu - kas savaitę uždega Advento žvakę, kasryt randa nykštukų paliktų dovanėlių - vaišių. Bet svarbiausia, kad prieš Šventes vaikai patys pagamina dovanėles savo šeimos nariams - iškepa gardžiausių imbierinių sausainių ir gražiai juos supakuoja :)
Šventės metu susirenka ir tėveliai, jokių vaidinimų, iškaltų eilėraštukų, persirenginėjimų personažais. Jaukumas, ramybė, susikaupimas... Ir tas užburiantis ėjimas advento spirale tėvams giedojant kalėdines giesmes, tas dalijimasis žvakių šviesa, tokia nekomercinė, tokia dvasinga ta šventė :) Yra ir dovanos :) ko gero, vienintelė proga metuose, kai tėvai po kažkiek susideda ir nuperka grupei, auklėtojoms dovaną, kartais tai būna dovana kiekvienai auklėtojai asmeniškai, kartais tai dovana labiau darželiui, grupei. Ir vaikai gauna dovanų, jas parūpina darželis, o atneša Elnias devyniaragis :)
Pasidalinsiu viena idėja, kurią pasiūlė viena mama (priedas prie pagrindinės dovanos): buvo nupirktos mažos eglutės vazonėliuose (kiekvienai auklėtojai) ir kiekviena šeima namie pagamino po žaisliuką (po vieną ant kiekv eglutės) ir šventės vakarą užkabino ant eglučių, tokia nuostabi eglutė išėjo, iš širdies į širdį ;)
Nuotraukos mano asmeninės ir iš "Sviesos slėnis" FB paskyros
