Kviečiu į Salaką pamatyti Vidos Žilinskienės kolekciją "Jūrų muziejus"

Šįkart siūlome Jums nuvykti į Salaką ir pamatyti Vidos Žilinskienės individulią kolekciją "Jūrų muziejus". Tiesą pasakius, mes ten važiavome dėl vienos priežasties, dėl dalyvavimo didžiajam žygyje per Baltijos šalis.

Nežinau, ką tikėjosi išvysti mano vyras, bet aš asmeniškai nesitikėjau pamatyti ko nors įspūdingo, bet muziejus mane išties maloniai nustebino.

Net galiu pridurti, kad ne tik nustebino, bet mus labai šiltai priėmė tuo metu muziejuje dirbanti darbuotoja. Papasakojo, kas ir kur yra, paklausė ar mums nereikia gido, pridūrė, jog kilus klausimams būtinai kreiptumėmės į ją.

Žodžiu, pradžia buvo tiesiog fantastiška. Žinote, kai tik užeini į muziejų, tai lyg pasineri į tikrą gamtos pasaulį, ten viskas taip gražiai ir teisingai sudėliota.

Pirma muziejaus dalis labiausiai, mano manymu, patinka vaikučiams bei paaugliams, nes ten galima ne tik pamatyti, bet ir paliesti, susipažinti iš arčiau su visais eksponatais. Kaip pvz. pamatai šernų, stirnų bei bebrų paliktus pėdsakus ir dar juos gali paliesti ranka, o juk vaikams tai ir yra įdomiausia.

Toliau išvydome įvairius akmenis, o šalia padėtą knygą apie juos visus. Taigi, besidominantys išties ras daug naudingos informacijos.

Man labiausiai patiko skyrius apie medžius, viršuje detaliai aprašytas vienas ar kitas medis, o apačioje tu gali ištraukti lentelę ir pamatyti, kaip jis atrodo gyvai.

Mūsų mažajai keliauninkei Gabytei - tai buvo nerealus patyrimas, ji irgi bandė viską paliesti, paglostyti ir netgi įsidėti į burnytę:)

Beje, važiuodami į Salaką pravažaivome dar vieną mažą miestuką Degutį, aš dar tuomet pagalvojau, kad tikriausia jo vardo kilmė yra kilusi iš deguto, ir teisingai atspėjau.

Jūrų muziejuje buvo specialios lentelės su Salako bei Degučio miesto istorijomis bei jų vardų kilmėmis. Paskui išvydome daug įvairiausių brangakmenių, mane labiausia žavi malachitas.

Tikriausiai čia dar iš vaikystės, gal kas matė tokį animacinį filmuką apie Malachito karalienę, kuri mokė visus norinčius pagaminti įvairiausius papuošalus iš malachito, bet užtai jų širdys tapdavo akmeninėmis ir jie visam laikui pamiršdavo iš kur kilę, ir likdavo amžinai pas ją malachito kasyklose?

O šalia muziejuje padėta ir knyga "Pasaulio akmenys".

Taigi, kaip jau sakiau, tame muziejuje mes daug visko lietėme, žiūrinėjome ir, žinoma, skaitėme. Antra muziejaus dalis - tai įvairių žuvų, vėžlių "namelių" (kaip aš juos vadinu), koralų ir pan. būtybių kolekcija.

Kaip mums papasakojo pati muziejaus darbuotoja, ši kolekcija yra sudaryta ir iš dovanų, nes žmonės, pamatę šį grožį ir nuvažiavę į kokią egzotišką šalį, būtinai parsiveža kokią kriauklytę ir nusiunčia į Jūros muziejų.

Mums leido paliesti sėkmę nešantį akmenuką, mažylė ne tik palaikė, bet ir palaižė, tai tikimės, kad tikrai mus lydės sekmė visus ateinančius metus:)

Ak, o kokių gražių rankdarbių yra muziejuje, visko ir neaprašysi, belieka tik parodyti.

Aš asmeniškai bandysiu pagaminti kažką panašaus, šaunių idėjų pasisėmiau. O dar tame muziejuje kaba žemėlapis, kuriame darbuotojai pažymi vietas, iš kurių atvažiavo jų lankytojai bei paprašo, kad paliktume kokį autografą:)

Iš tikrųjų jautėmes ten it namuose. Na, ir paskutinė muziejaus dalis buvo skirta praeičiai, kokius batus anksčiau nešiojo žmonės, kaip jie gaminami ir pan.

Tiesą pasakius, Jūrų muziejus - tai kažkas nepaprasto ir kartu taip artimo širdžiai, kad siūlome Jums būtinai nuvykti ir išvysti viską savo akimis.