Kartą mažas debesėlis užsikabino už pušies viršūnės. Negalėdamas išsivaduoti jis išspaudė lietaus ašarą, kuri pabudino Rytą... Su kuo Rytas gaudė išdykėlį Mėnesį, kodėl liūdėjo sesutė Diena ir kaip išmoko Debesėlis skristi, sužinosite, perskaitę nuostabią istoriją "Debesėlis", į kurią sumaniai įsipynė dainelės. Labai džiaugiamės galėdami pristatyti naujos leidyklos "Mažoji Raidė" knygą, kurios autorius - Raimondas J.Nabus.
Šis pasakojimas – apie tarpusavio draugystę, pagalbą ir geranoriškumą, apie vidinę laisvę, suteikiančią mums jėgų skristi…
Paskutiniuose knygelės puslapiuose yra nespalvotų iliustracijų, kurias nuspalvinti galėsite patys.
"Mažoji Raidė" ir "Mamyčių klubas" nori padovanoti knygą "Debesėlis" vienai mamytei - pakomentuokite KODĖL DEBESĖLIAI PATINKA JŪSŲ VAIKAMS IR KUO JIE JIEMS YPATINGI ir originaliausio atsakymo autorė džiaugsis bei pasidalins su mumis įspūdžiais apie knygelę.
Atsakymų laukiame iki birželio 12 dienos!
Kazkada sukureme tokia pasakaite
http://www.mamyciuklubas.lt/vaikas/debeselis-32375/
Nes Birute labai mego stebeti debeselius ir manes klausineti kodel debeselis baltas, kodel pilkas, kodel zaibuoja, kodel vienas lyja, kitas ne.
Tad po sios pasakeles isnyko dalis klausimeliu ir prasidejo fantazija. Pats vaikas atsakydavo taip, kaip jam atrode.
O po debeseliu stebejimo vakare darydavom darnelius, pazymedavom oru kalendoriuje praejusios dieneles orus, dar nueidavo salia namu kartais "patikrinti" upeli, ar jis "nepersikrauste" i dangu, ir jei jo nerasdavome, tai laukdavome lietucio, o po lietucio jis vel tekedavo.
Danguje mes "rasdavome" gyvuneliu, pauksteliu, namuku, net raideliu....sake "perskaito" zodelius: "as", "tu", "mes" "aciu"...
Mūsų tradicija su sūnum būdavo važiuojant mašina stebėt debesis, kad kelionė nenusibostų. Tradiciškai spėliodavom ką debesys primena tai ir raganų iš pasakų, ir net filmukų herojų įžvelgdavo 😀
O, kai debesų nėra, dangus giedras, sakom, kad Dievulis pataliukam kloti debesėlius surinko ir angeliukus migdo 😉
Kai debesys tamsūs, ir pavieniai lyja, kad net dryžiai matyt, sūnui būna įdomu, kodėl ten lyja, o ant mūsų ne arba spėlioja, ar lyja pas močiutę 😀
Mes su suneliu keturmeciu labai megstame zaidima kai yra debesu danguje,ziurime i juos ir aptarinejame ka jie mums primena.Tai suniuka,tai seni besmegeni ir t.t.Ir galima taip spelioti ilgai net nepastebi kai jau laikas eiti kitais reikalais uzsiimti,o kaip smagu stebeti kai dangus pradeda pykti pries lietu ir tada visai buna nebaisu kad ir zaibuoti pradeda...😀
Debeseliai patinka, nes is ju buna lietus. O tada galima smagiai palakstyt per balas..