„Tas mano vaikas verkia ir verkia...“ – dažnai skundžiais pradėjusių lankyti darželį vaikučių mamos. Tačiau kaip sako ikimokyklinio ugdymo specialistė, ašaros yra gerai, ir jų nereikia bijoti!
Konsultuoja "Šilagėlės" darželio Žvėryne vadovė Danguolė Milašienė, www.silagelesdarzeliai.lt
Naujas gyvenimo etapas
Pradėjus lankyti darželį vaikui tai yra naujas gyvenimo etapas. Mamoms dažnai sakau tokį pavyzdį: kai ateiname į naują darbo kolektyvą, mums, suaugusiems, irgi širdis spurda, nors mes turime gyvenimiškos patirties, atrodytų, žinome, kaip valdyti emocijas, jausmus. O vaikučiams šioje situacijoje labai sunku. Adaptacija pradėjus lankyti darželį būna vidinė ir išorinė. Vidinė adaptacija – kai vaikas savo viduje išgyvena permainas, neparodo to išorėje. Kitas, atėjęs į darželį, garsiai ašaroja, ir tai – išorinė adaptacija. Pastariesiems vaikams adaptacija praeina greičiau, negu slopinantiems savo emocijas ir jausmus. Kai mamos skundžiasi „mano vaikas labai verkia darželyje“, atsakau, kad gerai, jei verkia. Jam reikia išsiverkti, nereikia savyje laikyti jausmų. Išsiverkęs vaikas tampa nusiramina. Būna, kad ryte paliekamas vaikas paverkia, o vakare jau išeiti nenori
Nesakykite vaikui "Nebijok"!
Visada prašau tėvelių pradedančiam lankyti darželį vaikui nesakyti žodžio „Nebijok“. Tai verčia vaiką suklusti: „O ko aš turiu bijoti? Kas čia bus baisu?“. Sakykite vietoj to: „Būk drąsus“, „Viskas bus gerai“.
Sakote, kad mamas baugina ašaros? Geriau išlieti ašarėles ir nusiraminti, tada ir adaptacija baigiasi greičiau. Sunkiau yra tais atvejais, kai vaikas nerodo savo jausmų, laiko paslėpęs juos viduje, tada kyla jo nervinė įtampa, ir adaptacija yra sunkesnė. Būna, kad vaikas neverkia, bet matai, kaip virpa viduje jo širdelė, kaip jis išgyvena. Tada paklausiu: „Gal nori paverkti? Aš tave apkabinsiu...“
Jausmus linkę slėpti vyresni vaikučiai, kurie pradeda pirmą kartą lankyti darželį. Būna, taip elgiasi nes girdėjo tėvus sakant: „Nebliauk“, „Tu didelis, gėda verkti“ arba „Juk tėvelis ir mamytė neverkia, neverk ir tu“ Netiesa, visi, ir mes, suaugusieji, verkiame. Verkimas – tai ne silpnumas, ir verkti nėra gėda. Leiskime vaikui paverkti, neužgniaužkime jo emocijų, jausmų.
Adaptacija vidutiniškai trunka iki mėnesio
Tėveliai dažnai klausia, kiek užtrunka adaptacija. Manyčiau, apie 4 -6 savaites. Kartais mamos skundžiasi, kad „jau savaitę vaikštom, vaikas verkia, kada tai baigsis?“. Bet juk praėjo tik viena savaitė! Tikroji adaptacija prasideda tada, kai vaikas paliekamas grupėje, be tėvų.
