Kelionė į Trakus po sunkių darbų

Sveikos, mielosios....Šios vasaros didžiausias darbas buvo nudažyti namą. Taigi orai gražūs, kur čia patingėsi ar pasipležinsi - griebėm į pagalbą uošvienę, uošvį ir visi kartu pirmas dvi dienas dažėme taip, o paskutinę dieną mane pakeitė maniškis.

Taip ir pasigražinome..sodyba dabar atrodo tikrai gražiau, tik beliko skersinius ruda spalva nuteplioti, kitaip tariant, akcentą užmesti :) taip bus dar gražiau.

Taigi po sunkių darbų reikia ir atsipūsti. Šeštadienio vakarą susėdom ir mąstom, kur reikėtų nulėkti...pradžioje suplanavom, jog į Kauną „Vytauto parką“, bet vėliau šmėstelėjo mintis, juk TRAKAI. Viskas, nieko nemąstę, vakare nulėkėm į parduotuvę maisto. Ankstyvą rytą sukilom, susiruošėme ir išvažiavome.

Kelionė tikrai neprailgo, bet norėjosi kelionės eigoje sustoti papiknikauti, bet nė vieno sustojimo neradome..visur tik pakelės kavinės. Tai mus labai nuliūdino, taigi teko nuvažiuoti į pačius Trakus, pasistatyti mašiną ir ieškotis vietos, kur pikniką pasidarius...ilgai neieškojom, o kitoj kelio pusės buvo ežeras ir didžiulis medis..

Tas pavėsis tiesiog kvietėsi mus, vaikas pasibėgiojo po kelionės.

Taigi ilgai nelaukę patraukėmė link pilies, nusipirkę bilietus patraukėme į pačią pilį.

Štai pypkė, kuri maniškiui labai patiko:)

O ši lova man labai patiko:) tas naktipuodis irgi :)

Šie indai unikalūs, daug mačiau, kas yra unikalu, tiesiog stebėtina, kaip rankomis išmargino ir išpūtė štai tokius indus. Labiausiai mane sužavėjo šio laikmečio indai, papuošailai, net antspaudai...

Mažsosios nuotaika buvo nepakartojama..cypavo, šnekino visas tetutes, taip visų keliautojuų nuotaiką pakėlė...iš salės į salę žengė:) Žmonių išties buvo daug, gal todėl, kad nuvažiavome sekmadienį, o ir diena labai puiki buvo, gal net per tvanki:) Tik lietuvių vienetai, maniškis net užpavydėjo...sako, tave akimis nurenginėja:D

Apžiūrėję ir išniukštinėję visus kampus, pasigedau vieno, jog neįleido į patį bokštą, į apsaugines menes... bet pamanėm, gal renovuoja. Bet niekis, tai mūsų nuotaikos nesugadino. Labai norėjome išsimuomoti valtelę, bet nustebino tai, kad jie jokių apsaugų vaikams neturi - nei liemenių, nei kažko kito, nors mačiau plaukiojančius ir su kleckais...bet  aš pasibijojau...kelionė pati labai patiko, tiesiog laikas su šeima labai brangus, todėl kiekviena minute džiaugėmės:)

Grįždami namo užsukume dar bažnyčios, norėjome įeiti į vidų, bet buvo užrakinta, apėjome ratu, pasigrožėjome šio pastato didybe.

 sėdome į mašiną ir nurūkome Suvalkijos link...

Su meile Milda